Dar gruodžio mėnesį pradinis biudžetas buvo sumažintas trečdaliu, todėl po planuojamo „karpymo“ nuo Latvijos aukštojo mokslo sistemos būtų nurėžta beveik 60 procentų lėšų.
„Latvijos vyriausybė planuodama daugiau nei perpus mažinti biudžetą aukštajam mokslui mūsų supratimu elgiasi pražūtingai. Suprantame, jog dėl prastos ekonominės situacijos Latvija yra priversta peržiūrėti savo finansus, tačiau į švietimą net ir sunkmečiu reikėtų žiūrėti atsakingai“, - situaciją kaimyninėje valstybėje komentuoja LSAS atstovas aukštojo moklso reformos klausimais Arūnas Mark.
Anot jo, švietimas yra sritis, glaudžiai susijusi su ekonomikos augimu ir galimybėmis efektyviau kovoti su jos sunkumais, ypač tokiose nedidelėse šalyse kaip Latvija ar Lietuva. Pritariame Latvijos studentų sąjungos pozicijai, jog švietimo lėšų karpymas atsilieps tiek socialiniams, ekonominiams ir intelektiniams, tiek migraciniams ir kitiems procesams šalyje, todėl numatomas mažinimas negali būti pateisinamas.
„Labai gaila, kad nuo tokių planų Latvijoje kenčia būtent studentai - priėmus biudžeto pakeitimus nemaža dalis jų dėl savo socialinės ir ekonominės padėties netektų galimybės įgyti išsilavinimo, o būsimi studentai pasijaus nereikalingi ir veikiausiai pasirinks emigracijos kelią“, - galimus padarinius po bendravimo su Latvijos studentais ir jų atstovais vertina A.Mark.
Jo teigimu, Latvijos akademinei bendruomenei neliko nieko kito, kaip drastiškos priemonės atkreipti valdžios dėmesį į susidariusią problemą. Latvijos studentų sąjungos veiksmams palaikymą yra išreiškusi ir Europos studentų sąjunga.
