Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

LSAS: valstybės finansuojamose vietose – studentai, surinkę vos 2,2 balo

Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai, surinkę vos 2,2 balo iš 21 galimo. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, kad situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio krepšelių kiekio, pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių – ir šiemet liko nepasiekti.
Naujasis LSAS vadovas – Arūnas Markas
Arūnas Markas / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

„Situacija, kai į aukštųjų mokyklų studijas priimami net minimalaus balų skaičiaus nesurenkantys studentai, kelia abejonių dėl reformos metu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Jau antrus metus iš eilės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų vyksta tik dėl didesnio priimtų studentų skaičiaus, neįvertinant, ar priimami asmenys turi pakankamai gabumų studijuoti aukštosiose mokyklose. Labiausiai dėl to kenčia gabūs studentai, nes studijos yra orientuojamos į vidutinių gebėjimų asmenis“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Markas.

Pasak LSAS prezidento, tokie atvejai būtų pateisinami, jei Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų įprasta išlaikyti griežtą kokybės kartelę, studijų metu atsisakant reikiamo studijų lygio nepasiekusių studentų, kaip yra daugelyje Europos šalių. Tačiau siekdamos išlaikyti gautą finansavimą dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų nėra linkusios nepriimti mažą žinių bagažą turinčių abiturientų arba studijų laikotarpiu išbraukti prastai studijuojančius studentus.

LSAS primena, kad praėjusiais metais įvesta nauja valstybės finansavimo studijoms sistema, kai buvo suvienodinti stojimo reikalavimai skirtingų krypčių studijų programoms ir aukštosioms mokykloms. Dėl reikalavimų suvienodinimų pernai neįstojo dalis gabių studentų, o mokamose ir valstybės finansuojamose studijų vietose galėjo studijuoti studentai, gavę ir 1,6 iš 21 galimo balo.

„Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profesinio ir kolegijų sektoriaus plėtrai, šiuose sektoriuose turėtų būti didinamas ir stojančiųjų skaičius. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse daugiausia studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir motyvuoti, trečdalis visų studentų – universitetuose“ , – sako A.Markas.

LSAS atkreipia dėmesį, kad pasibaigus priėmimui praėjusiais metais, kai į aukštąsias mokyklas įstojo studentai su 1,6 stojamojo balo, LSAS siūlė aukštosioms mokykloms įvesti minimalų stojamąjį balą, tačiau toks balas taikomas tik vienoje aukštojoje mokykloje. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų