„MOSTA“ tyrimo aptarimą moderavo LSS Akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys, dalyvavo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis, tyrimo koordinatorė dr. Laima Galkutė, sostinės aukštųjų mokyklų Studentų atstovybių nariai.
„Lietuvoje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindas – abitūra. Ši daugiausia orientuota į siaurų žinių patikrą. Specialiai studijoms reikalingoms kompetencijoms atskleisti organizuojami papildomi konkursai. Tačiau tai daugiausia atlieka tik tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo meno sričių, žurnalistikos ir pedagogikos studijas. Stojant į kitų sričių studijas atitinkamos kompetencijos netikrinamos ir apsiribojama brandos egzaminais“ – pastebi LSS akademinio reikalų ir socialių proceso koordinatorius Dovydas Kinderys.
Deja, pasak D.Kinderio, bendrajame priėmime stojant į tokias (pirmosios pakopos) specialybes, kaip teisė, ekonomika, inžinerija, papildomais egzaminais nėra atskleidžiamos stojančiųjų vidinės savybės, įgūdžiai ar motyvacija.
Tikslingesnis studijų pasirinkimas, anot D.Kinderio, būtų galimas pasirengimo studijuoti patikrinimą labiau siejant su konkrečiomis toms studijoms aktualiomis kompetencijomis. Jos galėtų būti atskleidžiamos tikslingai brandos egzaminų metu arba stojant atskirai į visas atitinkamas studijų sritis šalies aukštosiose mokyklose.
Susitikimo metu „MOSTA“ atstovė taip pat pristatė pirmakursių nuomonę apie numatomą gebėjimų poreikį profesinėje veikloje, tarp kurių pirmiausiai išskyrė komunikaciją, savarankiškas tobulėjimą ir sprendimų priėmimą. Studijų sėkmę labiausiai lemiančiu veiksniu pažymėta dėstytojo veikla, dėstymas. Labiausiai pageidaujamas darbas baigus studijas visose studijų srityse – kurti savo verslą ir dirbti valstybės tarnyboje.
Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga, prasidėjus š.m. bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, ištyrė du naujausius tyrimus (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („MOSTA“) tyrimą „Priėmimo rezultatai studijų kokybės aspektu“ ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 2010 m. „Lietuvos abiturientų reprezentatyvią apklausą“) apie Lietuvos aukštąjį mokslą, abiturientus ir bendrąjį priėmimą. Tyrimuose buvo atskleista, kad Lietuvos vidurinio išsilavinimo brandos egzaminai nėra efektyvūs, neorientuoti į abiturientų kompetencijas, žinių patikrą, pasigendama tinkamo stojančiųjų nukreipimo į atitinkamas specialybes.