Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

LSS: Lietuvos brandos egzaminai neorientuoja studijoms

Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos (LSS) gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą. Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („MOSTA“) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
Egzaminas
Dainius Dikšaitis / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„MOSTA“ tyrimo aptarimą moderavo LSS Akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys, dalyvavo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis, tyrimo koordinatorė dr. Laima Galkutė, sostinės aukštųjų mokyklų Studentų atstovybių nariai.

„Lietuvoje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindas – abitūra. Ši daugiausia orientuota į siaurų žinių patikrą. Specialiai studijoms reikalingoms kompetencijoms atskleisti organizuojami papildomi konkursai. Tačiau tai daugiausia atlieka tik tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo meno sričių, žurnalistikos ir pedagogikos studijas. Stojant į kitų sričių studijas atitinkamos kompetencijos netikrinamos ir apsiribojama brandos egzaminais“ – pastebi LSS akademinio reikalų ir socialių proceso koordinatorius Dovydas Kinderys.

Deja, pasak D.Kinderio, bendrajame priėmime stojant į tokias (pirmosios pakopos) specialybes, kaip teisė, ekonomika, inžinerija, papildomais egzaminais nėra atskleidžiamos stojančiųjų vidinės savybės, įgūdžiai ar motyvacija.

Tikslingesnis studijų pasirinkimas, anot D.Kinderio, būtų galimas pasirengimo studijuoti patikrinimą labiau siejant su konkrečiomis toms studijoms aktualiomis kompetencijomis. Jos galėtų būti atskleidžiamos tikslingai brandos egzaminų metu arba stojant atskirai į visas atitinkamas studijų sritis šalies aukštosiose mokyklose.

Susitikimo metu „MOSTA“ atstovė taip pat pristatė pirmakursių nuomonę apie numatomą gebėjimų poreikį profesinėje veikloje, tarp kurių pirmiausiai išskyrė komunikaciją, savarankiškas tobulėjimą ir sprendimų priėmimą. Studijų sėkmę labiausiai lemiančiu veiksniu pažymėta dėstytojo veikla, dėstymas. Labiausiai pageidaujamas darbas baigus studijas visose studijų srityse – kurti savo verslą ir dirbti valstybės tarnyboje.

Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga, prasidėjus š.m. bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, ištyrė du naujausius tyrimus (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („MOSTA“) tyrimą „Priėmimo rezultatai studijų kokybės aspektu“ ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 2010 m. „Lietuvos abiturientų reprezentatyvią apklausą“) apie Lietuvos aukštąjį mokslą, abiturientus ir bendrąjį priėmimą. Tyrimuose buvo atskleista, kad Lietuvos vidurinio išsilavinimo brandos egzaminai nėra efektyvūs, neorientuoti į abiturientų kompetencijas, žinių patikrą, pasigendama tinkamo stojančiųjų nukreipimo į atitinkamas specialybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos