Vasarį LSU paskelbė apklausą studentams, kurioje teirautasi, ką jie mano apie autonomijos išsaugojimą. Rodos, džiugu, jog universiteto vadovybė nusprendė išklausyti ir bestudijuojančių jame nuomonę, tačiau...
Dalyvavimas šioje apklausoje buvo būtinas ir netgi priverstinis: atsakyti į klausimą privalėjai, kitaip nepateksi į universiteto informacinę sistemą.
Atsakant į klausimą galima buvo rinktis tik vieną iš dviejų variantų: pritarti arba nepritarti. Be to, dalyvavimas šioje apklausoje buvo būtinas ir netgi priverstinis: atsakyti į klausimą privalėjai, kitaip nepateksi į universiteto informacinę sistemą.
„Tokiu būdu surengta apklausa nėra anoniminė. Manau, kad daugiau nei aišku, jog studentai, baimindamiesi dėl savo ateities universitete, balsuos už jo autonomijos išsaugojimą, o vėliau šios apklausos itin naudingi universiteto vadovybei rezultatai bus naudojami derybose su politikos formuotojais. Nors tikrai yra studentų, kurie mano, kad LSU geriausia būtų su kažkuo susijungti.
Apklausoje nedalyvauti galimybės neturėjau, nes tik atsakius į klausimą, galėjau patekti į informacinę sistemą, t. y., sužinoti savo studijų tvarkaraštį, naudotis el. paštu, peržiūrėti rezultatus ir pan. Negalima buvo pasirinkti varianto „nežinau“ ar „neturiu nuomonės““, – piktinosi LSU studentas.
Cigarečių dūmuose paskendęs bendrabutis
Vaikinas pasisako už universitetų konsolidaciją, nes mano, jog toks žingsnis padėtų spręsti LSU įsisenėjusias bėdas tiek dėl studijų aplinkos, tiek dėl kokybės. Viena iš tų problemų, anot jo, – LSU bendrabučio būklė.
„Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas. Bendrabučių tualetai, kriauklės, dušai yra pilni nuorūkų. Virtuvėse ir koridoriuose yra nuolat rūkoma, patalpos mažai vėdinamos. Kai kuriuose bendrabučiuose sąlygos yra kone antisanitarinės, panašu, kad neplanuojama kažko keisti“, – nuomonę rėžė jis.
Vaikinas apgailestauja, kad universiteto administracija nusprendė pasinaudoti savo studentais, siekdama išsaugoti autonomiją, tačiau jų studijų ir gyvenimo kokybe visiškai nesirūpina.
„Jei universitetas būtų vertas autonomijos, studentai patys kiltų už jo išsaugojimą, nereikėtų nei priverstinių apklausų, nei kito spaudimo. O politikus, kurie spręs kaip pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą, kviesčiau vertinti ne tik skaičius popieriuose, bet ir atvykti į universitetus, apsilankyti bendrabučiuose, auditorijose, bibliotekose. Lai patys įsitikina, kokiomis sąlygomis gyvena ir mokosi mūsų šalies ateitis“, – pasiūlė studentas.
88 proc. balsavo už autonomiją
Pasak LSU administracijos atstovų, Studentų atstovybės iniciatyva surengta apklausa siekiama sužinoti studentų nuomonę apie Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir LSU ateitį. Apklausa prasidėjo vasario 20 d. ir baigėsi vasario 23 d. Jos metu nuomonę išsakė 1184 studentai iš 1900. 88,1 proc. jų balsavo už LSU autonomiją, prieš – 11,9 proc.
88,1 proc. studentų balsavo už LSU autonomiją, prieš – 11,9 proc.
Kadangi apklausą atliko LSU Studentų atstovybė – atskiras juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, universitetas negali spręsti atliktos apklausos eigos.
„Apklausos rengėjai siekė, kad kuo daugiau studentų dalyvautų balsavime ir tai darytų patogiausiu būdu – naudojantis informacine sistema. Šią galimybę suteikė LSU Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų centras, kurio specialistas užtikrino tinkamą asmens duomenų apsaugą.
Pasibaigus apklausai skirtam laikui, sistema automatiškai parodė bendrą balsavusių studentų skaičių ir rezultatus, o ne konkrečių apklausos dalyvių pasirinkimus. Sutinkame, kad apklausoje galėjo būti daugiau pasirinkimo galimybių – „neturiu nuomonės“, „apklausoje nenorėčiau dalyvauti“ ir „kita“, – rašoma 15min adresuotame LSU vadovybės laiške.
Siekia išlikti autonomiški
LSU rektorius dr. Aivaras Ratkevičius pabrėžė, kad LSU bendruomenė yra išreiškusi nuomonę, jog universiteto autonomija sudaro geriausias sąlygas vystyti sporto mokslą ir studijas Lietuvoje. Pasak jo, universitetų autonomija įvardinama kaip gero universitetų valdymo prielaida ir Europoje.
„Norvegijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Japonijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad savarankiškas sporto universitetas gali ugdyti puikius specialistus ir vystyti aukšto lygio sporto mokslą. LSU irgi svariai prisidėjo prie Lietuvos sporto vystymo – absoliučios daugumos olimpinių ir pasaulio čempionų treneriai yra LSU absolventai.
2015 metais tarptautiniai MOSTA ekspertai LSU Sporto biomedicinos fakulteto mokslinė veiklą įvertino kaip aukšto tarptautinio lygio. Tokį įvertinimą gavo tik 4 iš 15 biomedicinos mokslo padalinių Lietuvos universitetuose. Sporto edukologijos fakulteto mokslinė veikla taip pat buvo prilyginta geriausiems Lietuvos socialinių mokslo padaliniams. Taigi LSU tobulėja. Turime nemažai rezervų tobulėti ir ateityje“, – tikino A.Ratkevičius.
Pasak jo, neabejotina ir tai, kad siekiant garantuoti universitetų tobulėjimą, būtini reguliarūs veiklos vertinimai dalyvaujant tarptautiniams ekspertams, kas padeda sumažinti subjektyvių veiksnių įtaką.
„Ne paslaptis, kad viešoje erdvėje LSU dažnai vadinamas „silpnu universitetu“, nors užsienio ekspertų vertinimai byloja apie ką kitą. Universitetų skaičius Kaune galėtų išlikti ir toks, koks yra dabar. Naujoji vyriausybė iškėlė tikslą sumažinti universitetų skaičių Kaune iki 1-2 universitetų. Tai priklausys nuo jos ryžto ir įžvalgumo įgyvendinant šiuos planus“, – teigė rektorius.
Atnaujinimui – 35 000 eurų
Pasiteiravus dėl bendrabučių sąlygų, LSU plėtros ir sporto prorektorius dr. Mindaugas Balčiūnas patikino, jog nereikėtų visko spręsti iš vieno įvardyto atvejo: „Studentai turi visas galimybes kreiptis į bendrabučius prižiūrinčius darbuotojus. Jie nedelsdami sprendžia problemas. Kviesčiau studentus aktyviau kartu ieškoti sprendimo būdų. Juk tai jų namai“
LSU turi du bendrabučius, kuriuose gyvena daugiau kaip 400 studentų. M.Balčiūno įsitikinimu, kritinės padėties juose nėra.
„Bendrabučiai nuolat atnaujinami. Pernai pakeitėme jų valdymo sistemą, nes iki tol trejus metus, pagal švietimo įstaigas prižiūrinčių institucijų rekomendacijas, juos prižiūrėjo šias paslaugas teikiančios bendrovės, kurių darbo kokybe nebuvome patenkinti. Pakeitus priežiūros modelį, pagerėjo ir padėtis.
2015 m. bendrabučių atnaujinimui skirta 80 tūkst., šiemet planuojama apie 35 tūkst. eurų. Norėtųsi ir daugiau, tačiau tokios yra LSU galimybės. Beje, teigiamai bendrabučių būklę vertina ir iš užsienio atvykę studentai“, – patikino LSU plėtros ir sporto prorektorius.
Anot jo, šiemet, siekiant užtikrinti studentų saugumą, buvo sugriežtinta bendrabučių vidaus tvarka – bendradarbiaujama su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Pareigūnai nuolat lankosi bendrabučiuose. Tuo siekiama, kad būtų užkardytos galimos grėsmės, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu.
