Konferencijos „Globalūs iššūkiai švietime“ metu didelis dėmesys bus skiriamas ne tik globalių problemų, kurias patiria šiandieninė švietimo sistema, aptarimui, bet ir įgūdžių, kuriuos vaikai ir jaunimas šiandien įgija ir gali įgyti už mokyklos ribų, analizei bei vertinimui.
Renginio metu organizuojamos diskusijos fone tiek pranešėjai, tiek konferencijos dalyviai bus skatinami dalintis idėjomis apie būtinus sisteminius švietimo pokyčius bei galimus jų įgyvendinimo būdus. Konferencijos pabaigoje vyks gerosios patirties sklaida – kūrybinių asociacijų atstovai pristatys gerąsias švietėjiškas praktikas – sėkmės istorijas.
Tai, ko negali mokykla
Vienas esminių šios konferencijos tikslų – skatinti teigiamus pokyčius ne tik mokyklose, bet ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigose bei orientuotis į kryptingą vaikų ir jaunimo asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymą – sąlygas, kurios būtinos sėkmingam gyvenimui.
„Šią konferenciją organizuojame siekdami sužinoti, kiek šiandieninė švietimo sistema atitinka gyvenimo ir rinkos sąlygas“, – teigė LVJC vadovas Valdas Jankauskas. Jis papildė, jog konferencijos metu bus siekiama išsigryninti, kiek ir kokios kompetencijos daro didžiausią įtaką sėkmingo žmogaus raidai, kur jas ugdyti ir kokiomis priemonėmis.
Neformaliojo ugdymo tikslas – jaunam žmogui padėti gauti tas kompetencijas, kurių suteikti negali mokykla.
„Pasaulio bankas yra įvardijęs aiškias kompetencijas, kurios bus esminės ateinančius 10 – 15 metų. Kompanijoms reiks problemų sprendėjų, žmonių, kurie pasitiki savimi, moka dirbti globaliai, yra kūrybiški. Nors mokykla ir žengia į priekį, bet ne tokiu greičiu, kaip norėtųsi“, – apie ateityje laukiančius iššūkius kalbėjome V.Jankauskas.
Jo teigimu, šiandieninę sistema, kurią turime, reikia transformuoti į kompetencijų ugdymą. Neformaliojo ugdymo tikslas – jaunam žmogui padėti gauti tas kompetencijas, kurių suteikti negali mokykla.
Pozityvūs pokyčiai
Primename, jog nuo praėjusių metų spalio 1 d. buvo įvestas mokinio neformalusis krepšelis. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui, pasirenkančiam akredituotą neformaliają ugdymo programą, valstybė kompensuoja 15 Eur veiklos kainos.
Šias lėšas neformalųjį ugdymo teikiančios įstaigos gali naudoti ir veiklų kainai mažinti, ir mokytojų atlyginimams didinti bei naujoms veikloms plėsti.
Skaičiai rodo, kad praėjusiais metasi neformaliojo ugdymo krepšeliu pernai pasinaudojo net 82 tūkst. vaikų. Tikimasi, kad šis skaičius augs, ir tikslinė grupė plėsis, apims ir ikimokyklinio amžiaus vaikus bei studentus.
Įvairios organizacijos ar laisvieji teikėjai vaikams ir paaugliams pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir fechtavimą, robotiką, sportinį šaudymą, aikido, loginį mąstymą, hiphopą, klasikinį baletą, ledo ritulį, viešojo kalbėjimo meną, patriotinio ugdymo programą ir daugybę kitų programų.
Veiklų pasiūla išaugo tiek miestuose, tiek kaimiškose vietovėse. Mažus miestelius pasiekė anksčiau tik didmiesčių gyventojams prieinamos veiklos.
Augantis veiklų poreikis neformalio švietimo profesionalus skatina dirbti dar intensyviau: siūlyti tokį programų turinį, kuris būtų orientuotas į kompetencijų ugdymą. Kitaip tariant, didinti ne tik vaikų užimtumą bei plėsti žinias, tačiau ir ugdyti globaliam pasauliui svarbias komunikacines bei asmenines savybes.