Iniciatyvos nerodo Lyčių studijų centras?
Filosofė ir publicistė Nida Vasiliauskaitė, dažnai savo komentaruose nagrinėjanti lyties klausimus, sako, kad D. Leinartės išsakytos mintys apie Lyčių studijų būtinumą džiugina, mat prieš keletą metų Lyčių studijų centro pozicija buvo maždaug tokia „pasitenkinkime mažu ir neerzinkime vadovybės“: „Sąmoningai laikytasi nuostatos, kad Vilniaus universitete visiškai pakanka pasirenkamųjų lyčių studijų kursų, o atskiros studijų programos lyg ir reikėtų, bet tai esą nerealistinis lūkestis“, ‒ teigia filosofė.
Sąmoningai laikytasi nuostatos, kad Vilniaus universitete visiškai pakanka pasirenkamųjų lyčių studijų kursų, o atskiros studijų programos lyg ir reikėtų, bet tai esą nerealistinis lūkestis, ‒ teigia filosofė.
Jai antrina ir Seimo narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė, prieš du dešimtmečius Vilniaus universitete su kolegomis įkūrusi Lyčių studijų centrą. Anot profesorės, šiandien šis centras tapo uždaras visuomenei: mokslininkai rašo darbus, kurių visuomenė nežino, nors turėtų būti užsiimama visapuse šviečiamąja veikla, kuri galėtų paskatinti ir pokyčius visuomenėje:
„Baigusieji lyčių studijas galėtų dirbti socialinį darbą ar būti psichologai, padedantys derinti ir harmonizuoti tarpusavio santykius šeimoje ir visuomenėje. Tai padėtų naikinti skirtumus tarp vyrų ir moterų atlyginimo, moterys būtų skatinamos eiti į aukščiausius valstybės postus. Daugiau kaip 60 proc. moterų mokosi aukštosiose mokyklose. Jų kūrybiškumas ir žinios nėra panaudojami valstybės gerovei kurti, tad šiuolaikinė visuomenė patiria ekonominę žalą“, ‒ teigia Seimo narė.
Studijų atsiradimas – nerealu
Lietuvoje šiuo metu nė vienas universitetas nesiūlo lyčių studijų bakalauro ar magistro studijų: Mykolo Romerio universitete veikia Lyčių tyrimų laboratorija, savo moksliniais tyrimais bandanti „akcentuoti socialinę ekonominę lyčių lygybės naudą visuomenei“. Panašų į VU centrą turi Šiaulių universitetas. Pastarojo direktorė Virginija Šidlauskienė taip pat sako, kad tokių studijų programų atsiradimas būtinas, nes visuomenė vis dar mąsto stereotipais, su išankstine nuostata, kad moterys gali būti mokytojos, bibliotekininkės, auklėtojos, bet ne fizikės, inžinierės, biržinių bendrovių ar bankų valdybų vadovės. Anot jos, net specialistai, dirbantys valstybinėse įstaigose, ypač švietimo srityje, neturi nė menkiausio supratimo apie lyčių lygybę ir atvirai demonstruoja priešiškumą:
Lietuvoje nėra lyčių studijų poreikio, nes visuomenė – posovietinė ir nepilietiška, neturinti esminių vertybių, ‒ sako V. Šidlauskienė.
„Lietuvoje nėra lyčių studijų poreikio, nes visuomenė – posovietinė ir nepilietiška, neturinti esminių vertybių. Pagrindinės orientacijos – lyderystė ir verslas, pinigai, lengvas ir prabangus gyvenimas. Be to, katalikų bažnyčios lobistai daro didelį poveikį įstatymų leidybai, ugdymo turiniui“, ‒ sako V. Šidlauskienė. Anot jos, tokiame kontekste pokyčių kol kas tikėtis neverta, nebent įvyktų stebuklas.
Programa atsiras Vilniaus universitete?
Balandį išrinktas naujasis Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, V. Šidlauskienės žodžiais tariant, žada stebuklus. Rektorius teigia, kad lyčių studijų programos problema bus iš naujo nagrinėjama, taip pat bus svarstoma galimybė organizuoti gretutines studijas šia tema, kurios leistų suteikti atitinkamą kvalifikaciją:
„Studijų programos nagrinėjimas bus pradėtas, kai jos projektą pateiks Lyčių studijų centras. Tam, kad studijų programa būtų įteisinta, reikalingos tam tikros procedūros. Šių procedūrų trukmė priklauso nuo projekto kokybės, nes recenzentai gali pareikalauti taisymų. Sprendimą priima Senatas“, ‒ elektroniniame laiške rašė prof. A. Žukauskas. Tad atrodo, kad lyčių studijų plėtros klausimas Lietuvoje vėl gula ant visuomenininkų kritikuotos prof. D. Leinartės stalo.
