„Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, susijusioms su pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimu, apmokėti, paskirstymo tvarkos aprašas“ numato sąlygas, kuriomis mokyklos gali prašyti asignavimų, skirtų išmokų mokytojams padengimui, kai darbo sutartis nutraukiama šalių sutarimu. Pretenduojant į šiuos pinigus, būtina įrodyti, kad 2018 metais mokyklose bus pasiektas bent vienas iš ministerijos nurodytų rezultatų.
Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad du apraše įvardyti kriterijai neatitinka lygių galimybių principų.
„Pirma, prašoma padidinti pedagogų, kurių darbo stažas neviršija 20 metų, skaičių. Antra, reikalaujama padidinti pradedančiųjų mokytojų, kurių darbinė patirtis yra trumpesnė nei 2 metai, skaičių“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas paaiškino, kad pedagoginio darbo stažo, neviršijančio 20 m., pasirinkimą motyvavo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atlikto tyrimo duomenys. Pagal juos, šie mokytojai pasiekia geriausius rezultatus vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, mokymosi patirtį, ugdymo(si) aplinką. Kitas kriterijus, kanclerio teigimu, pasirinktas siekiant ne atjauninti mokyklų kolektyvus, bet pritraukti motyvuotus profesionalus, galinčius pakeisti nemotyvuotus ar apsisprendusius atsisakyti pedagoginės veiklos darbuotojus.
Ministerijos atstovo paaiškinimų nepakako pagrįsti diskriminacinių punktų. Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad tokie reikalavimai neteisėtai skatina nevienodą mokytojų traktavimą dėl jų amžiaus.
A.Skardžiuvienė konstatavo, jog išsikeltų tikslų ministerija siekia netinkamomis priemonėmis. „Norint į švietimo sistemą pritraukti daugiau jaunimo, negalima to daryti vyresnių asmenų gerovės sąskaita. Priešingai, atsižvelgdami į tai, kad gyvename sparčiai senėjančioje visuomenėje, turime tinkamai įvertinti jų sukauptą patirtį ir ieškoti būdų, kaip ją panaudoti kuo efektyviau“, – sako ji.
Lygių galimybių įstatymas valstybės institucijoms numato pareigą užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant asmenų amžiaus.
Nors apraše nėra nurodomas tikslus pedagogų amžius, kuriam priimant į darbą būtų teikiamas prioritetas, akivaizdu, jog, norint pasiekti ministerijos išskirtus rezultatus, gali nukentėti vyresni nei 50 m. amžiaus mokytojai. A.Skardžiuvienė atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad darbuotojų motyvacija ir jų darbo kokybė negali būti matuojama išdirbtų metų skaičiumi.
Kontrolierė kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl lygias galimybes pažeidžiančių veiksmų nutraukimo.
ŠMM žada nuostatos atsisakyti
ŠMM pranešė, kad nuostatos atsisakys, nors diskriminacijos ir neįžvelgia – anot ministerijos, ji atsirado pačių švietimo profesinių sąjungų ir pačių mokytojų prašymu.
„Norėdami, kad šia galimybe pasinaudotų daugiau pedagogų, taip pat ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, buvo nuspręsta kriterijus išplėsti. Nors manome, kad atnaujinti kriterijai tinkamesni ir diskriminacijos neįžvelgiame, kontrolieriaus tarnybos rekomendacijas tikrai įgyvendinsime“, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
Ministerija teigia, kad patys kriterijai „nėra pagrindas atleisti asmenį, kuris turi didesnį nei 20 metų pedagoginio darbo stažą“, kadangi minėtas aprašas nesukuria atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo, o tik reglamentuoja valstybės biudžeto lėšų išeitinėms paskirstymą.
Kasmet galimybe gauti išeitinę ir baigti profesinę karjerą mokykloje pasinaudodavo per 700 pensinio amžiaus mokytojų. Pagal pateiktas paraiškas, šiemet galimybe gauti išeitines išmokas pasinaudos 996 pedagogai, jų išeitinėms iš valstybės biudžeto skirta per 3 mln. eurų.
