2019 05 28 /20:56

Lytiškumo pamokoje lektorius moksleiviams aiškino, kur moterų vieta

11–12 klasių moksleiviams skirtoje lytiškumo paskaitoje lektorius paaiškino, koks moters vaidmuo šeimoje: skleisti grožį, gerumą, meilę, tikėti vyru ir rūpintis namais.
Skaidrė iš lytiškumo pamokos
Skaidrė iš lytiškumo pamokos / Skaitytojos nuotr.

„Čia 11–12 klasėms skirta lytiškumo paskaita. Be viso šito, paskaitoje buvo paminėti tokie dalykai, kad vyras šeimoje turi priimti sprendimus, jam reikia duoti pailsėti po darbo, o moterys visada turi palaikyti vyrą ir jos vadovaujasi tik jausmais, emocijomis“, – taip apie pamoką atsiliepė joje dalyvavusi moksleivė.

15min susisiekus su ja, ši patikslino, kad paskaita vyko jos mokykloje.

„Ten atvyko lektorius ir vedė paskaitą pagal sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą“, – paaiškino ji. Mergina nenorėjo atskleisti, kurioje mokykloje mokosi.

Panašu, kad šią žinią lektorius paskleidė plačiai – internete gausu žinučių, skelbiančių apie jo apsilankymą vis kitoje mokykloje.

Žurnalistei pavyko susisiekti su lektoriumi, tačiau jis nepanoro komentuoti situacijos žiniasklaidai, saugodamas savo privatumą. 15min redakcijai žinoma jo tapatybė.

Tai skatina moterį suvokti kaip daiktą ar įrankį

Į internete plintančią skaidrę iš pamokos sureagavo ir Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

„Tokių lyčių stereotipų formavimas skatina moterį suvokti kaip daiktą, įrankį vyro poreikiams pasiekti, bet ne asmenybę. Jei iš švietimo sistemos neišguisime tokių idėjų, niekada rimtai neįstengsime kovoti nei su smurtu prieš moteris, nei su nelygiaverčiu dalyvavimu darbo rinkoje ar viešojoje erdvėje“, – 15min komentavo ji.

Jei iš švietimo sistemos neišguisime tokių idėjų, niekada rimtai neįstengsime kovoti nei su smurtu prieš moteris, nei su nelygiaverčiu dalyvavimu darbo rinkoje ar viešojoje erdvėje, – 15min komentavo ji.

J.Juškaitė pastebi, kad atvejų, kai mokiniai yra kritiškesni už mokytojus ir pastebi lyčių stereotipus mokymo turinyje, vis daugėja. Tai esą labai džiugina.

Tačiau, anot jos, taip pat kyla klausimas, kokias pamokas iš tokių atvejų išmoksta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kai turinio kokybės kontrole turi užsiimti mokiniai?

„Bei kiek valstybei apskritai rūpi jos švietimo sistemos įvaizdis? Juk akivaizdu, kad tokie atvejai kerta per švietimo sistemos prestižą, visuomenės akyse jie formuoja įvaizdį, kad sistema yra uždara, nelanksti, nelinkusi kritiškai žvelgti į stereotipus ir į švietimo turinį inkorporuoti elementarias socialinių mokslų žinias. Į tokius atvejus turėtų aktyviau reaguoti ir pedagogų bendruomenė – komentuoti, identifikuoti, kodėl kai kurie mokytojai gyvena nuostatomis, kurių dvasia tiktų nebent XIX a., bet ne šiandieniam pasauliui, ir siūlyti, ką būtų galima padaryti, kad situacija keistųsi. Neabejoju, kad tarp pedagogų yra daug puikių specialistų, kuriems moterų menkinimas nėra priimtinas, tačiau jie turi pradėti kalbėti kalbėti, kitu atveju šešėlis krenta ant visų, nes nesigirdi kritiškų balsų“, – kalbėjo J.Juškaitė.

Vadino viduramžiškais pamokymais

Dovilė Šakalienė teigė, kad skaidrė lytiškumo ugdymo pamokose apie moterų pareigas tikėti vyru ir skleisti grožį yra dar viena puiki iliustracija, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija privalo suorganizuoti lytinio švietimo mokytojų rengimo programų priežiūros mechanizmą, nes kitaip tokie nesusipratimai niekada nesibaigs.

„Lytiškumo ugdymo programos tikslas yra pateikti mokslu grįstus duomenis apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, išmokyti paauglius atpažinti ir apsisaugoti nuo lytinės prievartos, suprasti šeimos planavimo metodus ir pan. Demokratinėje modernioje valstybėje lytinis švietimas remiasi žmogaus teisių bei lyčių lygybės principais. Ar dar nepakankamai turime smurto prieš moteris atvejų, kad ir toliau siekiama ugdyti nuolankią tarnaitę? Kaip galime tikėtis aktyvaus moterų dalyvavimo visose darbo rinkos srityse, visuomeniniame gyvenime, politikoje, jei sakome, kad moters pareiga yra „skleisti grožį“?“, – komentavo D.Šakalienė.

Anot jos, sveikai mąstantys žmonės veikiausiai supranta, kad tokie viduramžiški pamokymai nei turi kažką bendro su lytiniu švietimu, nei atitinka Lygių galimybių įstatymą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai pažadėjo įvertinti 15min žurnalistės nusiųstą medžiagą trečiadienį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs