„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

M.Romerio universitetas – prieš minimalų stojamąjį balą: jam svarbūs tik mokūs studentai?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) senatas, reaguodamas į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skatinimą aukštosioms mokykloms skelbti mažiausią stojamąjį balą, priėjo išvadą, kad tai galimai pažeidžia Konstituciją ir diskriminuoja piliečius. ŠMM atkerta: universitetui rūpi ne mokyti, o tik mokūs studentai.
Mykolo Romerio universitetas papildomo priėmimo neskelbs.
Priėmimas į Mykolo Romerio universitetą. / MRU nuotr.

MRU mano, kad ŠMM siūlymas yra ginčytinas teisiniu požiūriu, kelia grėsmę socialinio teisingumo, aukštojo išsilavinimo lygaus prieinamumo principams ir universiteto misijos įgyvendinimui.

ŠMM siūlė, kad mažiausias stojamasis balas stojantiesiems į universitetus būtų ne mažesnis negu 1, o stojantiesiems į kolegijas ne mažesnis negu 0,8. Vadinasi, stojantieji turėtų būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą žemiausiu balu, o kitų konkursinių dalykų turėti patenkinamus metinius arba mokyklinių brandos egzaminų pažymius.

Tam „pasirašo“ net M.Romerio universitetas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis prieš mėnesį vykusioje parodoje „Studijos 2015“ pasidžiaugė bent šiokia tokia pergale, girdi, visos aukštosios mokyklos prisijungė prie iniciatyvos nusistatyti bent minimalų stojimo balą.

„Tam „pasirašo“ net M.Romerio universitetas“, – anuomet kalbėjo D.Pavalkis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dainius Pavalkis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dainius Pavalkis

MRU atstovai D.Pavalkio žinias suskubo paneigti – Senato sprendimas dėl mažiausio stojamojo balo tada dar nebuvo priimtas. MRU Visuomenės informavimo vadybininkas Kęstutis Saldžiūnas  neslėpė, kad Senatas ŠMM siūlymui greičiausiai nepritars.

Ketvirtadienį universitetas pateikė savo argumentus, kodėl atsisako prisijungti prie ŠMM iniciatyvos. Iš 14 valstybinių universitetų stojamojo balo kartelės nenusistatė jis vienintelis.  

Į ŠMM raginimą įsivesti stojamojo balo kartelę atsiliepė trys ketvirtadaliai – 21 iš 27 – valstybinių aukštųjų mokyklų.

Stojamojo balo kartelę iš viso taikys beveik du trečdaliai Lietuvos aukštųjų mokyklų – iš 45 šiuo metu Lietuvoje veikiančių valstybinių ir nevalstybinių universitetų ir kolegijų stojančiuosius atsirinkti planuoja 28.

Pasitraukė ar buvo pašalinti 4 613 studentų

MRU tikina, kad siūlomas mažiausias stojamasis balas neturėtų jokios įtakos universiteto veiklos ekonominiams rodikliams. Šiek tiek aukštesnis minimalus stojamasis balas, pavyzdžiui, 2, paliestų 10–12 proc. MRU pageidaujančių studijuoti kandidatų, taigi, universiteto veiklos apimtims esą neturėtų esminės reikšmės.

Tačiau ŠMM rašte išdėstytas skatinimas esą yra ginčytinas teisiniu požiūriu ir kelia grėsmę socialinio teisingumo, aukštojo išsilavinimo lygaus prieinamumo principams ir universiteto misijos įgyvendinimui.

Turime aibę pavyzdžių, kai su prastais pažymiais atėję žmonės tampa gerais studentais.

Be to, pažymima, kad, jei jaunuoliai blogai mokosi vidurinėje mokykloje, dar nereiškia, kad jų rezultatai bus prasti ir aukštojoje.

Konstitucinės teisės profesorius dr. Vytautas Sinkevičius pažymi, kad nėra įrodyta, jog nepažangūs mokiniai tampa ir nepažangiais studentais.

MRU teigia, kad ŠMM siūlymas prieštarauja Konstitucijai, nes atima aukštųjų mokyklų teisę į autonomiją. Aukštosios mokyklos pačios gali spręsti, ką į jas priimti.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Sinkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Sinkevičius

„Turime aibę pavyzdžių, kai su prastais pažymiais atėję žmonės tampa gerais studentais. Teisė siekti aukštojo mokslo yra Konstitucinė – ji priklauso kiekvienam žmogui. Žinoma, turi būti kontrolė, tačiau žmogaus sugebėjimai tikrai nepaaiškėja tik vidurinėje mokykloje. Reikėtų pasitikėti aukštųjų mokyklų kompetencija įvertinti studentų žinias. Negabūs studentai iš aukštųjų mokyklų dažniausiai išeina patys arba būna išmetami, tačiau negalima atimti iš jų progos bent pabandyti studijuoti“, – įsitikinęs V.Sinkevičius.

Nutraukusių studijas arba išbrauktų studentų skaičius MRU 2014 metais siekė 4613, iš jų dėl nepažangumo – 1174.

Remiasi Konstituciniu Teismu

MRU atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Konstitucijai“ pabrėžiama, jog aukštosios mokyklos autonomija suprantama inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir statute įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus.

Jeigu ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, kiltų pagrįstų abejonių, ar tai nustatančios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę), yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų.

Nurodytos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios institucijos, reguliuodamos studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, inter alia jų teisę savarankiškai nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę).

„Jeigu ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, kiltų pagrįstų abejonių, ar tai nustatančios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai“, – teigiama MRU grupės išvadose.

Nori suteikti bent galimybę

MRU atstovai įsitikinę, kad aukštosios mokyklos turi teisę pačios nustatyti tokią studentų priėmimo į aukštąją mokyklą tvarką, kad į ją galėtų stoti visi asmenys, kurie turi vidurinį išsilavinimą, nesvarbu, kokias pažymiais jie baigė mokyklą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Studetai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Studetai

Brandos atestatas esą tik patvirtina, kad asmuo yra pajėgus įsisavinti programą, suteikiantį vidurinį išsilavinimą.

„Vien tai, kad asmuo ją įsisavino prasčiau negu kiti asmenys, savaime nereiškia, kad toks asmuo nesugebės įsisavinti aukštosios mokyklos programos. Asmens sugebėjimai įsisavinti aukštosios mokyklos programą negali būti vertinami pagal tai, kokias pažymiais asmuo baigė vidurinę mokyklą. Ar asmuo sugeba įsisavinti aukštosios mokyklos programą, turi būti sprendžiama ne pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus, o jam atsiskaitant už aukštojoje mokykloje dėstomus studijų dalykus t.y. vertinant atsakymus į egzaminų, įskaitų, koliokviumų ir kitų darbų užduotis.

Vien tai, kad asmuo ją įsisavino prasčiau negu kiti asmenys, savaime nereiškia, kad toks asmuo nesugebės įsisavinti aukštosios mokyklos programos.

Jeigu, nepaisant pateiktų argumentų, vis dėlto būtų nutarta įstatyme įtvirtinti Ministerijos siūlomą nuostatą ir nustatyti, kad ji taikoma priimant studentus į aukštąsias mokyklas 2015 metais, – tai prieštarautų konstituciniams teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes abiturientai neturėtų pakankamai laiko pasirengti naujoms priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklėms.

Turėtų būti nustatyta ne Ministerijos siūloma data, o ne trumpesnis negu 2 metų laikotarpis t. y. naujas teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas anksčiau, negu 2017 metų studentų priėmimui“, – teigiama darbo grupės išvadose.

Šioms laikinosios darbo grupės išvadoms pritarė ir MRU Senatas, ir l.e.p. rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis.

Pagal rodiklį pirmauja ES

30–34 metų amžiaus grupėje Lietuvoje daugiau nei 50 proc. gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Pagal šį rodiklį netgi esame peržengę Europos Sąjungos užsibrėžtą tikslą – ir sparčiai šuoliuojame pirmyn.

Kas iš to, jei net į universitetus priimami beraščiai?

„Tačiau kas iš to, jei net į universitetus priimami beraščiai?“ – yra svarstęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

2014 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenimis, daugiau nei pusė abiturientų rinkosi studijas universitetuose ir kolegijose. Čia įstojo 18 iš 34 tūkst. jaunuolių, pernai baigusių vidurinį išsilavinimą. Dar papildomai 9 tūkst. žmonių įstojo po pertraukos: praėjus dvejiems, trejiems ar daugiau metų nuo mokyklos baigimo.

Nelaikė nė vieno valstybinio egzamino

Pastebėta, kad jaunuolių pasirengimas siekti aukštojo mokslo yra labai skirtingas.

2014 metais į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 11 proc. moksleivių įstojo surinkę tik iki 2 balų.

70 moksleivių įstojo, nelaikę jokio valstybinio brandos egzamino.

Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Rimantas Vaitkus
Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Rimantas Vaitkus

Rezultatai kolegijose dar liūdnesni: pusė stojančiųjų net ir į VF vietas buvo surinkę mažiau nei 2 balus. Panevėžio kolegijoje praeinamasis balas siekė vos 0,35.

Vienas iš jos nustatymo faktorių – kokie studentai ateina į aukštąją mokyklą: ar visi, kurie gali atnešti stojimo pareiškimą? Ar tie, kurie dar gali ir geba mokytis?

„Mes negalime taip profanuoti aukštojo mokslo. Todėl ir kalbame, kad reikėtų įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas – ir ne vien į valstybės finansuojamas vietas, bet ir į nefinansuojamas“, – aiškino viceministras.

Jei nesusitars, atims ES paramą?

R.Vaitkus pažymėjo, kad nuostata įsivesti bent minimalius reikalavimus stojantiesiems skirta tam, kad aukštosiose mokyklose būtų gerinama kokybė.

„Vienas iš jos nustatymo faktorių – kokie studentai ateina į aukštąją mokyklą: ar visi, kurie gali atnešti stojimo pareiškimą? Ar tie, kurie dar gali ir geba mokytis?“ – svarstė viceministras.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Švietimo ir mokslo ministerija
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Švietimo ir mokslo ministerija

Pastarąjį dešimtmetį abiturientų, laikančių valstybinius egzaminus, skaičius yra pakankamai didelis.

„Todėl juokinga, kai kalbama, kad 1 balas nėra tinkamas kriterijus stojantiesiems. Jis reikštų, kad jaunuolis, išlaikęs bent vieną valstybinį egzaminą ir turinti 4 balų metinį įvertinimą, o tai – labai žemas pažymys – jau surenka 1,12 balo. Kitaip tariant, daugiau nei reikalaujame”, – kalbėjo R.Vaitkus.

Jam šypseną kelia MRU tikinimas, kad minimalaus balo universitetas nenori įsivesti ne dėl ekonominių priežasčių.

„Jų tikslas vienas – priimti kiek įmanoma daugiau tų, kurie geba mokėti už studijas. Studentai turėtų būti skirstomi į dvi kategorijas – mokytini ir mokūs. Jei yra mokūs, tai aukštosios mokyklos nesuka galvos, ar jie mokytini, ar ne“, – neabejojo R.Vaitkus ir pažymėjo, kad vienintelis MRU nesutinka įsivesti minimalaus balo.

Visi kiti šalies universitetai, tarp jų ir kai kurie privatūs, jau prisijungė prie ministerijos iniciatyvos.

„Jei susitarti nepavyks, finansavimo sąlygų aprašuose nurodysime, kad universitetai, kurie nenusistato minimalaus balo, negalėtų gauti ES struktūrinių fondų finansavimo – tai turbūt bus išeitis susikalbėti“, – galimas poveikio priemones atskleidė R.Vaitkus.

Didžiausią balą nusistatė Vilniaus universitetas

Į ŠMM raginimą įsivesti stojamojo balo kartelę atsiliepė trys ketvirtadaliai – 21 iš 27 – valstybinių aukštųjų mokyklų: 13 iš 14 universitetų ir 8 iš 13 kolegijų.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus Universitetas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus Universitetas

Dauguma universitetų nusistatė didesnį nei 1 minimalų stojamąjį balą. Didžiausią minimalų stojamąjį balą – 3 – taikys Vilniaus universitetas. Tokia pati kartelė numatyta stojantiems į menų studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos muzikos akademijoje.

Jei susitarti nepavyks, finansavimo sąlygų aprašuose nurodysime, kad universitetai, kurie nenusistato minimalaus balo, negalėtų gauti ES struktūrinių fondų finansavimo.

Mažiausią minimalų balą – 1 – planuoja taikyti Aleksandro Stulginskio universitetas, Šiaulių universitetas priims studijuoti surinkusius 1,2 stojamojo balo.

Iš 13 valstybinių kolegijų minimalų stojamąjį balą numato taikyti aštuonios.

Aukščiausius minimalius stojamuosius balus nusistatė Vilniaus kolegija – 1,1, Šiaulių valstybinė kolegija – 1, Žemaitijos kolegija – 0,85. Keturios kolegijos pasirinko 0,8 minimalaus balo kartelę.

Iš 18 nevalstybinių aukštųjų mokyklų minimalią stojimo kartelę taikys septynios: du iš 8 universitetų ir penkios iš 10 kolegijų.

Šių metų sausio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais. Būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta 2009 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“