„Dar bakalauro studijų metais pradėjau dirbti audito bendrovėje „Ernst & Young“. Po dviejų metų, kai buvau pakeltas į vyr. konsultanto pareigas, laimėjau žalią kortą ir nusprendžiau keltis į JAV. Dirbau tarptautinėje kompanijoje, taigi man buvo leista pareigas tęsti Sakramento mieste, kur dirbu iki šiol“, – savo karjeros istoriją pasakoja audito specialistas V. Matvejevas.
Nuotolinės studijos suteikia galimybę dalyvauti paskaitose iš bet kurio pasaulio taško.
Rinktis antrosios pakopos studijas jį paskatino siekis įgyti kvalifikuoto apskaitininko (CPA) licenciją. Pretenduojantis į šią licenciją kandidatas be kitų reikalavimų dar turi atitikti JAV keliamą išsilavinimo standartą. „Dėl skirtingų aukštojo mokslo sistemų Europoje ir JAV man, baigus bakalauro studijas Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, trūko studijų kreditų, todėl svarsčiau tęsti mokslus čia, JAV“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto, dėl įtemptų sezoninių audito darbų suderinti studijas vietos universitete buvo sudėtinga. „Numačiau, kad galėjo būti tokių laikotarpių, kai neturėčiau galimybės atsiprašyti iš darbo, dalyvauti paskaitose ar vykti į egzaminus. O nuotolinės studijos suteikia galimybę dalyvauti paskaitose iš bet kurio pasaulio taško“, – paaiškina absolventas. Juokaudamas jis priduria, kad didelis valandų skirtumas JAV ir Lietuvoje leido jam išlošti papildomo laiko.
„Kai dienos metu Lietuvoje vykdavo egzaminai, Kalifornijoje būdavo vėlus vakaras arba naktis, ir atsiskaitymus galėdavau laikyti iš namų. Be to, sulaukiau geranoriško dėstytojų palaikymo – kai kuriuos egzaminus laikiau savaitgaliais sutartu metu“, – pasakoja magistrantas. Jau šį pavasarį savo diplominį darbą jis taip pat žada apsiginti iš Kalifornijos, naudodamas teksto pasidalinimo funkciją per „Skype“.
Alternatyva – ir auginantiems vaikus
Tiesa, nuotolines studijas šiandien renkasi ir tie, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje. MRU finansų valdymo magistrantė Lidija Iliuk pasakoja, kad toks studijavimo būdas leidžia suderinti ne tik darbines, bet ir šeimynines atsakomybes.
Net ir virtualiai paskaitas lankantys studentai gali sėkmingai integruotis į universiteto gyvenimą ir bendrauti su dėstytojais bei bendrakursiais.
„Kadangi dirbu penkias dienas per savaitę pilnu etatu, o atstumas nuo darbovietės iki Vilniaus miesto siekia apie 100 km., net ir norėdama nespėčiau atvykti ir fiziškai dalyvauti paskaitose ar seminaruose, kurie prasideda 18 val. Kitas keblumas – auginu vaiką, tad pasitaiko force major atvejų, kai turiu likti namuose, ir tiesiog nėra galimybės nuvykti į universitetą“, – pasakoja absolventė.
Paskaitose ir seminaruose ji dalyvauja nuotoliniu būdu, o egzaminus stengiasi laikyti universitete. Tiesa, absolventės požiūriu, net ir virtualiai paskaitas lankantys studentai gali sėkmingai integruotis į universiteto gyvenimą ir bendrauti su dėstytojais bei bendrakursiais.
„Esu komunikabili asmenybė, tad iki pat studijų pradžios nuogąstavau, kad studijuodama nuotoliniu būdu visai neturėsiu galimybės dalyvauti paskaitose. Tačiau klydau – dėstytojai stengiasi visus, įskaitant ir tuos, kurie paskaitoje dalyvauja virtualiai, įtraukti į studijų procesą. Virtualių paskaitų transliacijos kokybė labai gera, ji leidžia ne tik girdėti vykstančias paskaitas, bet ir matyti vaizdą, taip pat tiesiogiai dalyvauti diskusijoje“, – džiaugiasi nuotolines studijas pasirinkusi L. Iliuk.
Optimali studijų trukmė
MRU Ekonomikos fakulteto dekano prof. dr. Gintaro Černiaus teigimu, universiteto siūlomų nuotolinių studijų koncepcija nėra tradicinė. „Įprastai studentai, kurie studijuoja nuotoliniu būdu, individualiai dirba su medžiaga, kuri jiems pateikiama online. Mes suteikiame galimybę ir atvykti į paskaitas, kurios vyksta realiu laiku, ir dalyvauti jose už auditorijos ribų“, – pasakoja fakulteto dekanas. Taip pat jis priduria, kad galimybe paskaitoje dalyvauti virtualiai dažnai pasinaudoja net ir vilniečiai, kurie dėl ligos ar darbo atvykti į universitetą negali.
Nuotolinių studijų paskaitos ir seminarai yra vykdomi du vakarus darbo dienomis ir kas antrą šeštadienį po 6–8 val. Studijų programą galima įgyvendinti per 1,5–2 metus (ketvirtasis semestras yra skiriamas diplominio darbo rašymui).
„Anksčiau dirbantiems ir studijuojantiems žmonėms tekdavo aukotis, nes ištęstinės studijos trukdavo ilgai ir vykdavo labai nepatogiu laiku. Tie, kurie 3–5 metus sugebėdavo išsėdėti paskaitose vakarais po darbo, manau, buvo didvyriai. Šiandien džiaugiamės radę būdą, kaip pasiūlyti patogų ir priimtiną studijų procesą – paskaitos transliuojamos gyvai“, – teigia G. Černius.
Nuotolinės studijos leidžia nenutolti ir nuo esminės universiteto misijos – gyvų diskusijų, bendravimo. „Žmogus yra sociali būtybė, mes savo žinojimą ir patirtį geriausiai perduodame ir įsisaviname tik komunikuodami vieni su kitais“, – įsitikinęs fakulteto dekanas. „Be to, didelė dalis mūsų dėstytojų yra savo srities praktikai, iš kurių patirties semtis geriausia paskaitų metu“, – priduria jis.
Tiesa, tokio pobūdžio studijos skatina ieškoti ir alternatyvių žinių patikros formų, kurių metu nereikėtų baimintis dėl galimo studentų nesąžiningumo – nusirašinėjimo.
Šiandien džiaugiamės radę būdą, kaip pasiūlyti patogų ir priimtiną studijų procesą – paskaitos transliuojamos gyvai
„Pirma, jau daug metų atsiskaitymas už kursą susideda iš kelių kaupiamojo balo dalių. Antra, stengiamės sukurti tokius egzaminus, kurių metu studentas galėtų naudotis visa turima literatūra, jis negalėtų tik naršyti internete ar skambinti draugui. Egzaminą, kurį paprastai sudaro testas, esė ir praktinis uždavinys, galima laikyti tiek atvykus į auditoriją, tiek ir nuotoliniu būdu, egzamino vykdymą fiksuojant kamera ir transliuojant“, – kintančias egzaminavimo ir studijų vykdymo formas aptaria G. Černius.
