„Tai nutiko mokykloje, per informatikos pamoką. Iš pradžių mokėmės algoritmų, kurie nelabai supratome kam reikalingi, o vėliau, pamokos pabaigoje mokytojas mums leido pažaisti kompiuterinį žaidimą. Jame kažkoks berniukas turėjo šokinėti per sūpynes. Pasaulis nušvito naujomis spalvomis: įsitikinau, kad kompiuteris yra tikrai šaunus dalykas ir yra sukurtas tam, kad žaistume žaidimus. Manau, mano anuometinis požiūris visai nesiskyrė nuo daugumos dabartinių vaikų. Paskui atsirado internetas – juo pradėjęs naudotis buvau apakęs“, – apie pažintį su technologijomis ir atsivėrusias galimybes kalba M. Mikutavičius.
Naujoves atmeta tik kvailiai
Mokyklose jau ne vienerius metus vyksta intensyvi skaitmenizacija – atnaujinama ir gausinama kompiuterinė technika, vis daugiau naudojamasi skaitmeniniais resursais – internetinėmis bibliotekomis, mokymuisi skirtais el. puslapiais, žaidimais ir t. t. M. Mikutavičiaus manymu, visos šios priemonės yra sukurtos savo laiku ir paįvairina mokslą.
Jeigu yra išrastas dulkių siurblys, kam klupinėti po grindis ir rankioti kruopeles skuduru?
„Tai – laikmečio dvasia, prie kurios turime prisitaikyti. Jeigu yra išrastas dulkių siurblys, kam klupinėti po grindis ir rankioti kruopeles skuduru? Todėl manau, kad skaitmenizacija atneša daug teigiamų dalykų: greitesnį informacijos pateikimą, reikalauja mažiau vietos ją saugoti ir t. t. Žinoma, ji turi ir savų grimasų – žmogaus santykis su informacija keičiasi, jis nežiūri į ją taip šiltai, kaip, pvz., į ją žiūrėjo žmonės vartydami rankraščius. Bet mes gyvename tokiame laikmetyje ir būtume kvaili, jei atmestume naujoves“, – pastebi žurnalistas.
Palyginęs šiuolaikines mokyklas su ta, kurioje kažkada mokėsi, M.Mikutavičius teigė jaučiantis didžiulį skirtumą. „Nenoriu jos įžeisti, bet mūsų mokykla nebuvo turtinga, todėl modernumu ji nespinduliavo. Švarus tualetas anuomet atrodė pakankamai modernu. Kokius pajėgumus mokyklos turi dabar – net sunku įsivaizduoti“, – sakė pašnekovas.
Viešojoje erdvėje galima išgirsti prognozių, kad ateityje fizinių mokyklų nebeliks, o moksleiviai išsilavinimą įgis sėdėdami namuose prie kompiuterių. M. Mikutavičius šia teorija tikėti nelinkęs. „Žmonėms, siekiantiems bendro tikslo ir norintiems tobulėti, yra reikalinga stipresnė komunikacija. Jie gali atlikti daugybę darbų kompiuteriu, tačiau verslo centrai kuriasi ir toliau, o biurų nemažėja. Manau, kad ir ateityje vaikai eis į mokyklą“, – įsitikinęs jis.
Įgarsino Maironio poeziją
Prisiminti mokyklos laikus M. Mikutavičius turėjo progą prieš kiek daugiau nei metus į rankas vėl paėmęs mokykloje skaitytą žymaus lietuvių poeto Maironio eilėraščių rinkinį „Pavasario balsai“. Žurnalistas dalyvavo projekte, kurio metu žymūs šalies žmonės įgarsino 5-8 kl. programoje privalomus grožinės literatūros kūrinius. Nemokamai eilėraščius įgarsinęs žurnalistas teigia, kad šis darbas jį privertė į vaikystėje skaitytą kūrinį pažiūrėti kitomis akimis.
„Garsinti teko kelis kartus po 3-4 valandas, paskui dar reikėjo kartą atvykti perrašyti – kai kur buvau netaisyklingai intonavęs ar sukirčiavęs. Kai draugams pasakojau apie šį projektą, visą laiką maniau, kad rinkinyje yra mažiau eilėraščių. Jeigu būčiau žinojęs, kad jų tiek daug, labai gerai būčiau pagalvojęs apie šį darbą (juokiasi).
Skaitydamas šiuos eilėraščius į juos pažiūrėjau naujai – kai kurie dalykai šiek tiek nuvylė, kai kurie pasirodė įdomūs. Tarp mano įrašytų yra ir chrestomatinių kūrinių, kuriuos turi žinoti kiekvienas moksleivis, kiekvienas Lietuvos pilietis, jeigu jis nori vadintis išsilavinusiu žmogumi“, – pastebi M. Mikutavičius.
Dainininkas mano, kad visais laikais bus knygų neskaitančių vaikų, tačiau įvairios priemonės gali juos susidominti literatūra.
Šiuo metu su literatūra konkuruoja daug kitų užsiėmimų, kurių dauguma yra patrauklesni nei užkimęs Mikutavičiaus balsas.
„Šiuo metu su literatūra konkuruoja daug kitų užsiėmimų, kurių dauguma yra patrauklesni nei užkimęs Mikutavičiaus balsas. Žinoma, jei tada, kai lankiau mokyklą, tuos kūrinius būtų įgarsinęs Povilas Meškėla ar Andrius Mamontovas, kurie tuo metu buvo lyderiai, klausyti tų įrašų man būtų buvę daug įdomiau, nei perskaityti pačiam ar klausyti skaitant mokytoją pavargusiu balsu“, – sako M. Mikutavičius.
Jo teigimu, audio formatu įrašyti kūriniai gali būti ne tik naudingi mokiniams, bet ir senyviems ar regėjimo negalią turintiems žmonėms – audio knygas M. Mikutavičius kadaise pirkdavo literatūrą mėgusiai savo amžinatilsį močiutei.
M. Mikutavičiaus ir kitų žymių asmenų įgarsintus kūrinius galima rasti svetainėje http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/. Iš jos tiek moksleiviai, tiek ir visi kiti literatūra besidomintys asmenys lietuvių ir užsienio autorių kūrinius gali parsisiųsti, skaityti arba klausyti. Ši svetainė buvo sukurta finansuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Dėmesio! Dalyvaukite konkurse ir laimėkite Donaldo Kajoko romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“. Straipsnio komentaruose parašykite, kokios aplinkybės vaikystėje jus būtų (buvo) paskatinusios skaityti daugiau knygų. Komentuodami nepamirškite parašyti savo el. pašto adreso. Laimėtojai bus renkami burtų keliu, su jais susisieksime komentaruose nurodytais el. paštais.
