Gruodžio pabaigoje apie siekį sujungti Kauno technologijos, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus pranešė šių aukštųjų mokyklų rektoriai. Taip praktiškai būtų atkurtas istorinis tarpukariu mieste veikęs Lietuvos universitetas.
„Šis susijungimas suteiktų galimybę penkiems Lietuvos universitetams didinti aukštojo mokslo vaidmenį ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Globalėjančiame pasaulyje norint tapti lyderiu, turi būti didelis, matomas ir maksimaliai išnaudoti turimus resursus. Tikiu, kad tokia galimybė yra įmanoma, jeigu sutelksime visą Kauno akademinį potencialą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.
Su juo sutinka ir M.Virtanenas, prieš keletą metų viešėjęs Kaune. Profesoriaus atstovaujamas Alto universitetas, kuris buvo įkurtas 2010 m. apjungus Helsinkio technologijos, meno ir dizaino universitetus bei Helsinkio ekonomikos mokyklą, dažnai pateikiamas kaip sėkmės istorija, kalbant apie skirtingų sričių aukštųjų mokyklų jungimą.
Taip pat šiame kontekste minimas ir Pietų Danijos universitetas, įkurtas 1998 m. prie Odensės universiteto prijungus Pietų Danijos verslo ir inžinerijos mokyklą ir Pietų Jutlandijos universitetinį centrą. 2006 m. į universitetą buvo integruotos dar kelios regioninės mokslo įstaigos.
„Universitetų susijungimo idėja – gera, galinti atnešti daug naudos Kaunui, efektyviau išnaudoti jo akademinį potencialą, atverti naujas galimybes. Jei tarp universitetų įvyks turinio sinergija, įgysite daugiau išteklių būti konkurencingais globalioje rinkoje.
Vis dėlto galutinį rezultatą atspindės studijų ir mokslo kokybė. Reikėtų išsiaiškinti, ką tie universitetai turi bendro ir kaip jų akademinis turinys bus panaudojamas ir integruotas. Tai yra esminiai klausimai, kalbant apie universitetų sujungimo prasmę ir naudą“, – svarsto A.Virtanenas.
Kalbėdamas apie Alto universitetą, M. Virtanenas pataria aklai jo atvejo nekopijuoti.
„Tikslas sukurti Alto universitetą, kuriame susitinka mokslas, menas, verslas ir technologijos – puikus, tačiau vis dar yra daug požymių, kurie sako, kad šis procesas yra tik pradiniame etape. Administracinis aparatas yra vis dar per didelis ir jam išleidžiama daug lėšų, palyginti su tyrimams skiriamomis lėšomis. Yra daug ir kitų problemų“, – teigia M.Virtanenas.
