– Pastarieji metai įrodė, kad pandemija padarė didžiulę žalą mokymosi sistemai – sukčiaujantys mokiniai gauna ne tik jų žinių neatitinkantį pažymį, bet ir nieko neišmoksta. Kaip manote, ar šį matematikos žinių suprastėjimą galėjo lemti praėjusi pandemija? O gal problema atsirado žymiai anksčiau?
Tomas: Manau, kad jau kuris laikas suprastėjusių matematikos egzaminų rezultatai yra kompleksinė, sudėtinga problema. Jei būtų paprasta pagrįstai įvardyti pagrindines jos priežastis, tai veikiausiai jau ir pati problema būtų išspręsta. Tačiau kai kurie dalykai yra akivaizdūs, tad jūsų minčiai dėl pandemijos pritariu.
Prieš dvejus metus įvyko didysis šuolis, kai mokiniai dėl karantino pradėjo mokytis virtualiu būdu. Mes susodinome vaikus prie kompiuterio ekranų, jie pasijungdavo „Discord“ ir grupėmis darė namų darbus, kartu sprendė kontrolinius. Tai kam mokytis? Ši karta taip įprato ir į kitą klasę ateina gana mažai arba kartais net ir nieko neišmokę. Spėju, kad tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl 2022 metais brandos egzamine rekordinis, 35 proc., neišlaikiusių skaičius. Matyt, 2020 metais 10 klasės mokiniai dėl pandemijos ir karantino galėjo neįsisavinti daugelio pagrindinių temų, reikalingų VBE išlaikymui. Kaip tik šiais metais pas mane užsiregistravo keletą mokinių, kurie patys liudija anksčiau mokęsi aštuntukais, devintukais, bet per pandemiją viską apleido, todėl ir egzamino neišlaikė.
Mano nuomone, praėjusių metų egzaminas buvo labai gražiai subalansuotas, jis nei per sunkus, nei per lengvas. Tačiau tokie neigiami rezultatai veikiausiai sufleruoja, kad prie to prisidėjo pandemija. Sunku pasakyti, bet, manau, ji turėjo atsiliepti ir kitoms šalims.
Eglė: Ši problema buvo ir gerokai prieš 12 metų. Pamenu, mokyklos laikus – ne visi mokėjo matematiką. Pavyzdžiui, turėjau klasiokę, kuri su manimi lankė matematiką A lygiu ir vos tempė ketvertui. Ji egzamino nelaikė, nes išspręsti uždavinius tapo tikru iššūkiu.
Šiomis dienomis jaunimą labiau domina išmaniosios technologijos. Tai turinys, kuris sukramtomas greitai, lengvai ir paprastai. Turime suprasti, kad pradėjus spręsti matematikos uždavinį, sprendimo greitai nerasime, nes reikia pagalvoti, nuo ko pradėti, susidėlioti strategiją. Mokiniai turi būti paruošti šioms strategijoms.
Vis dėlto pandemija šią problemą paaštrino. Mokiniai išmoko kuo puikiausiai nusirašyti, pasinaudojant įvairiomis programėlėmis, kurios sprendimą pačios pateikia. Tokiu būdu gaunamas geras pažymys. Ir tėvai nepyksta iki tol, kol neateina 10-os klasės patikrinimas arba valstybinis egzaminas. Tėvai pradeda suprasti, kad iš tiesų jokio rezultato nėra.
Dėl požiūrio į matematiką galėčiau išskirti Kiniją. Jų požiūris į matematiką ir pačius mokslus visiškai kitoks.
– Nors matematikos problema kiekvienais metais darosi vis gilesnė, ją spręsti padeda korepetitoriai. Nuo ko, jūsų nuomone, priklauso sėkmingas ir duodantis rezultatų matematikos mokymasis?
Eglė: Svarbu, kad būtų teigiamas ryšys su mokiniu, kad jis jaustųsi gerai tiek individualioje, tiek grupinėje pamokoje, nusiteiktų mokytis. Aišku, reikalinga ir pedagogo kompetencija, kai jis išmano savo dalyką, geba jį pateikti įvairiais būdais. Jei šie dalykai sudomins, bus pasiektas geras rezultatas.
Tomas: Lemia keli komponentai – noras padėti vaikui, darbas nuotoliu ar gyvai, aiškinimo principai, ir vienas svarbiausių – ar sugebame vaiką motyvuoti atlikti namų darbus.
– Kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir korepetitoriai, susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Galbūt galėtumėte papasakoti, kokie jie?
Eglė: Kartais dirbame su įvairias vaikais. Vieni nebenori mokytis, todėl juos ganėtinai sunku sudominti. Aišku, reikia nepamiršti ir tėvų. Dažnai jų klausiu, ar jiems papildomų pamokų reikia, ar jų vaikui, jie iškart sako, kad vaikui. Iš tikrųjų tėvai turi pasikalbėti su vaiku, kad ir jis turi įdėti pastangų. Nes jei vaikas neįdeda darbo, gerų rezultatų nesulauksime.
Turime ir specialiųjų poreikių vaikų, kuriems bandome pritaikyti mokymą, pristatyti darbo specifiką.
Tomas: Pagrindiniu iššūkiu tampa vaikų įprotis nedaryti namų darbų. Manau, tai kažkokiu būdu susiformuoja mokykloje, kai vaikas nepakankamai dirba namie, todėl neįsisavina temos, bet „praslysta“. Todėl nebestebina, kodėl pamiršta, ko buvo mokytas.
Mano manymu, vidutiniai ar silpnesni mokiniai, nedarydami namų darbų, turi mažai šansų įsisavinti matematikos žinias. Visgi net ir geriems mokiniams, kurie sąžiningai mokosi, nenusirašinėja, atmintis pakiša koją. Ne veltui sakoma, kad kartojimas – mokslų motina.
Kitas labai svarbus faktorius – mokyklose klasės nevienalytės, dalis mokosi ketvertui arba penketui, o kiti šešetui arba septynetui. Galime pamatyti didelį skirtumą ir atotrūkį nuo devintukus, dešimtukus turinčių mokinių. Kaip tam vargšui mokytojui mokyti, pagal kurį lygį ir tempą orientuotis? Manau, kad tada labiausiai nukenčia silpniausi mokiniai, jie įpranta prie to „ai, aš vis tiek nieko nesuprantu“. Vėliau korepetitoriai susiduria su iššūkiais, kaip pakeisti tokio mokinio nuostatas, tikėjimą savimi bei motyvaciją.
– Paminėjote ne vieną ir ne du pas jus ateinančius mokinius. Kaip suprantu, matematikos mokote ir didesnes grupeles. Kiek įprastai pamokų tenka pravesti pastaruoju metu? Kaip pavyksta susidoroti su didėjančiu darbo krūviu?
Tomas: Kiekvieną darbo dieną pradedu dirbti maždaug nuo 14 arba 15 val. ir dažniausiai mokau iki vėlyvo vakaro. Ar tai didelis krūvis atidirbti matematikoje 7 valandas? Manau, kad ne. Lietuviai darbšti tauta, pažvelgus aplinkui, kiek nemažai dirbančių ir po 10 ar 12 val., ir daug sunkesnių darbų, būtų gėda skųstis. Juo labiau kai dirbi mėgstamą darbą ir matematika patinka.
Turiu ir grupelių, ir individualiai besimokančių. Yra mokinių grupelių, po kurių būnu gana stipriai išsekęs, o būna tokių, kurių laukiu su nekantrumu. Po jų net ir jautiesi pailsėjęs, nes smagu mokyti, jauti mokinių norą ir motyvaciją. Dažniausiai vaikas išeina iš pamokos supratęs tai, kas anksčiau buvo tamsus miškas. Nemažai yra atvejų, kai pavyksta pakelti mokinio nusvirusias rankas, kai jis pradeda matyti „pasirodo, ir aš galiu suprasti“. Tai labai motyvuoja, padeda susidoroti ir su didesniais krūviais. Bet kad neatrodyčiau tarsi koks „šventasis“, be abejo, dirbti skatina ir piniginis atlygis.
Eglė: Didėjantis darbo krūvis jaučiasi nuo mokslų metų galo. Jau trejus metus iš eilės tėvai ar patys mokiniai kitiems metams registruojasi nuo gegužės ir birželio. Bet dėl to naktimis nepradedu dirbti. Žmonėms, kuriems reikia pagalbos, kurie jos nori, visada padedu, jaučiu atsakomybę už jų mokymosi rezultatus. Ir turiu savo žmonių ratą, kurie mane rekomenduoja ir perduoda, kad gerai mokau. O jei jaučiu krūvį, papildomai mokinių nepriimu.
Beje, puikiai žinome, kad pedagogą, kuris puikiai išmano savo darbą, nėra lengva surasti. Dėl to atsiranda įvairių spekuliacijų. Esu ne vieną kartą girdėjusi, kad paskambina korepetitoriui, jam sumoka už mėnesį, o jis nebereaguoja, neatrašo.
– Smalsu ir dėl kainos. Kokia yra vidutinė paslaugų kaina ir nuo ko ji priklauso?
Eglė: Kaina priklauso nuo poreikio dydžio – ar tai būtų studentas, mokytojas ar universiteto dėstytojas. Kai užimtumas pasidaro be proto didelis, žmonės keičia kainas. Ne kartą girdėjau, kad iš 20 pasidaro iki 35 eurų. Rugsėjį susitaria vieną kainą, o lapkritį, gruodį jau kitą.
Tomas: Manau, kad kaina rinkoje svyruoja tarp 15 ir 30 eurų. Kiek mačiau, daugiausia dominuoja 20 ir 25 eurai. Prieš pusmetį kainos buvo mažesnės, bet infliacija tai pakeitė.
– Panašu, kad bėgant metams vis daugiau žmonių užsisako korepetitoriaus paslaugas. Kaip manote, ar matematikos korepetitorių paklausa didės ateities perspektyvoje?
Eglė: Paslauga iš tiesų išaugusi. Matome, kad moko ir tie, kurie galbūt neturi kompetencijos. Bet tų gerųjų korepetitorių, tikiu, tikrai reikės, nes žmonės tikisi aukštų rezultatų, kurie su šia pagalba būna lengviau pasiekiami.
O ir dabar labai plati pasirinkimo laisvė – atsidarai ir gali rinkti, iš kiek nori. Žinoma, nereikia pamiršti ir nesmagių tėvų atsiliepimų apie korepetitorius. Norisi, kad kiekvienas mokytojas, korepetitorius prisiimtų atsakomybę už egzamino rezultatą, o ne tik tai, kad pasiima pinigus ir vaikas lieka ne tik neišmokęs dalyko, bet ir neišlaikęs egzamino.
Tomas: Ne kartą susidūriau su nuomone, kad prieš 20 metų, kalbant apie korepetitorius, nei poreikio, nei pasiūlos beveik nebuvo, bet matematiką kažkaip išmokdavome. Vis dėlto tada buvo kitoks laikotarpis. Dabar dar kitokie laikai – atėjo skaitmeninis pasaulis, socialiniai tinklai. Bet ar mes iki galo žinome, kaip šitie dalykai pakeitė vaikų gebėjimą priimti informaciją, susikaupti?
Atskiru punktu išskirčiau ir mokyklose esančią mokytojų problemą. Spėju, kad bent šiuo metu trūksta ne tai, kad gerų specialistų, bet mokytojų apskritai. Mano nuomone, daugumoje mokyklų dirba vadinamieji šventieji. O kaip kitaip, jei jie negauna nei pakankamos finansinės motyvacijos, nei atitinkamos pagarbos.
Paklauskime savęs, ar ši profesija tinkamai vertinama, ar mokyklos mokytojai gerbiami mokinių ir apskritai visuomenės? O juk tai žmonės, kurie turėtų perteikti ne tik žinias, bet ir padėti vystyti asmenybę, mokyti mąstyti. Nacionalinė švietimo agentūra yra deklaravusi, kad egzamino metu tikrinamos mokinio žinios, gebėjimas jas taikyti ir mąstymas. Išties įdomu, ar tikrai visi mokytojai mokykloje turi motyvacijos bei reikiamas sąlygas visa tai lavinti?
Todėl žiūrint į šiuos faktorius, manau, kad be korepetitoriaus neišsiversime dar ilgą laiką.
– Vis dėlto yra žmonių, kurie ne visada renkasi korepetitoriaus paslaugas ir bando matematikos išmokti savo jėgomis. Tad kokių priemonių ar metodų rekomenduotumėte imtis patiems moksleiviams, jų tėvams, ugdymo įstaigoms, kad ateityje būtų rečiau susiduriama su tiksliųjų mokslų žinių spragomis?
Eglė: Svarbu surasti uždegantį pedagogą, kuris dar kitaip vadinamas „Žvaigžde“, su juo mokslas pasidaro įdomus. O jei atėjęs į pamoką matai nusivariusį pedagogą, be nuotaikos, dingsta noras mokytis. Pedagogai turi būti pozityvūs, nusiteikę ir nebijantys technologijų.
Vis dėlto šiuolaikinių technologijų neturėtume nuvertinti – tai nėra blogis. Iš tiesų norint susikoncentruoti į mokslą, informaciją galima pateikti vizualiniu būdu. Padaryti santraukas, įtraukti šiuolaikinius komiksus, memus, kad turinys mokiniams taptų patrauklus.
Technologijų panaudojimas gali būti įvairiapusis ir gali tapti gera pagalbine priemone mokiniui. Tuomet nereikės jų bijoti, o ir mokslas bus smagesnis.
Apie Paslaugos.lt matematikos korepetitorius, kursus ir kalbas galite daugiau sužinoti paspaudę nuorodas.
