Į 7 premijas – tik 18 darbų
Šiemet vietoj 7 mokslo premijų įteiktos tik 6. Į septynias premijas pretendavo vos 18 darbų, nors jie galėjo būti pradėti kad ir 1997-aisiais.
Negana to, siūlomų darbų santykis buvo iškalbingas: į humanitarinių ir socialinių mokslų sričių premijas pretendavo 8, o į biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių premijas – tik 3 darbai. Technologijos mokslų sričiai buvo pasiūlyti du darbai, tačiau ši premija neatiteko niekam: abu darbai komisijai pasirodė neverti prestižinio apdovanojimo.
Ekspertai nelabai gerai įvertino pretendentų pasiekimus ir nusprendė nė vieno iš dviejų darbų nepremijuoti.
„Ekspertai nelabai gerai įvertino pretendentų pasiekimus ir nusprendė nė vieno iš dviejų darbų nepremijuoti“, – paaiškino komisijos pirmininkas Valdemaras Razumas.
Šios premijos kasmet nuo 1993-iųjų skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus.
V.Razumui liūdna, kad siūloma vis mažiau darbų. Viena priežasčių – laureatai kitąkart į premiją gali pretenduoti tik po 15 metų. Per tokį laikotarpį galima nuveikti daug rimtų darbų, bet jų jau nebebus galima įvertinti.
Nors šioms premijoms buvo galima pateikti ir užsienyje atliktus darbus, tokių neatsirado. Ar Lietuvai neužtenka mokslininkų?
Milijonas buvusiam studentui
Buvęs biotechnologijų įmonės „Fermentas“ mokslinio centro direktorius, Vilniaus universiteto profesorius A.Janulaitis nelaukė, kol valstybė atras pinigų perspektyviems mokslininkams.
Biotechnologas iš asmeninių lėšų skyrė milijoną litų perspektyviam biochemikui dr. Linui Mažučiui, kad jis, taikydamas mikroskysčių technologiją, Lietuvoje ne tik atliktų pavienių molekulių bei ląstelių tyrimus, bet ir padarytų minėtą technologiją prieinamą kitiems šalies tyrėjams bei studentams.
Taip profesorius L.Mažutį parsiviliojo iš JAV, kur jis jau buvo įsitvirtinęs prestižiniame Harvardo universitete.
Už A.Janulaičio skirtus pinigus VU Biotechnologijos institute baigiama įrengti laboratorija, kurios aparatūra suteiks galimybę atlikti tyrimus itin mažuose skysčių tūriuose, sudarančiuose milijardinę ar net mažesnę litro dalį, o gautus rezultatus bus galima pritaikyti ne tik medicinoje, bet ir pramonėje.
Be šios aparatūros jaunasis mokslininkas nebūtų galėjęs grįžti į Lietuvą, nors to ir norėjo.
Profesorius teigė, kad L.Mažutis niekuo jam neįsipareigoja: biotechnologas milijoną litų skyrė iš patriotiškumo, siekdamas, kad mokslas šalyje žengtų sparčiau. „Tas jausmas, kad prisidedi prie Lietuvos pažangos, yra malonus“, – šyptelėjo A.Janulaitis.
Užmiršta gera patirtis
Profesorius pabrėžė, kad naujų tyrimo technologijų ir tyrimo krypčių diegimu turėtų rūpintis valstybė. Mokslininkas pasigenda kryptingo tokios politikos įgyvendinimo, nors okupacijos metais sukaupta nemažai patirties.
A.Janulaitis papasakojo, kaip sovietų okupacijos metais ir tarpukariu Lietuvoje atsirasdavo naujų mokslo tyrimų krypčių, kaip buvo plėtojama strateginė mokslo politika.
Prieškario Lietuvoje VDU pasikvietė kelis mokslininkus iš užsienio, taip pat siųsdavo studentus į užsienį studijuoti doktorantūroje, jie grįžę pradėdavo dirbti, o aplink juos telkdavosi kolektyvas. Pačiam A.Janulaičiui dėstė keli tokie profesoriai.
Sovietų Sąjungoje buvo keli pasaulinio lygio universitetai: Maskvos, Novosibirsko ir Sankt Peterburgo. Kai naujų mokslo tyrimo sričių atsirasdavo pasaulyje, jų rasdavosi ir šiuose universitetuose.
Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos ir VU pastangomis su minėtais universitetais buvo susitarta bendradarbiauti. Lietuva siųsdavo studentus nuo antro kurso arba jau baigusius doktorantūros studijas. Jie mokydavosi, apsigindavo diplomus, grįždavo į Lietuvą dirbti savo srityse, steigti katedrų.
Taip Lietuvoje atsirado lazerių, biochemijos, genetikos specialistų. Dabar šių sričių mokslininkai yra bene daugiausia nuveikę.
Profesorius pateikė dabartinį Pietų Korėjos pavyzdį: ji leidžia savo studentus į brangiausius ir geriausius pasaulio universitetus, juos išlaiko, moka už mokslą, ir, jei studentai grįžta atgal, jiems nereikia grąžinti į jų išsilavinimą investuotų pinigų, jie gauna laboratorijas ir savo šalies mokslą praturtina naujomis sritimis.
Populiariausi – socialiniai mokslai
Lietuvos aukštųjų mokslų asociacijos duomenimis, pernai daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų per bendrąjį priėmimą pasirašyta į ekonomiką, mediciną, teisę, transporto inžineriją, programų sistemas, multimediją ir kompiuterinį dizainą, statybos inžineriją, veterinarinę mediciną ir politikos mokslus.
2012-aisiais stojantys į universitetus pirmu numeriu sąraše dažniausiai žymėjo mediciną, ekonomiką, teisę, politikos mokslus, kūrybines industrijas, teisės ir muitinės veiklą, odontologiją, psichologiją, transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą.
Tarp stojančiųjų populiariausia socialinių mokslų sritis – ją rinkosi net 47 proc. Lietuvos abiturientų!
Viską susumavus paaiškėjo, kad tarp stojančiųjų populiariausia buvo socialinių mokslų sritis – ją rinkosi net 47 proc. Lietuvos abiturientų!
Toliau sekė gerokai atsilikę biomedicinos (18 proc.) ir technologijos (13 proc.) mokslai. Humanitarinių mokslų sritį rinkosi 10 proc. stojančiųjų, fizinių – 7 proc., meno – 5 proc.
Tarp stojusiųjų į kolegijas – panašiai: socialinių mokslų sritis domino 45 proc. stojančiųjų, technologijos mokslų – 27, biomedicinos – 21 proc. Menui liko 5 proc., fiziniams ir humanitariniams mokslams – po procentą.
Tokia tendencija stebima jau kurį laiką.
Matematikos nei nori, nei moka
Dauguma humanitarinių mokslų, išskyrus filologiją, ir socialinių mokslų srities studijų programų kainuoja pigiausiai.
A.Janulaičio teigimu, socialiniai mokslai daug paklausesni, nes jie mažiau imlūs laiko ir pastangų sąnaudoms: „Jie patrauklesni ir dėl to, kad dažnai tokiose studijose nereikia tiksliųjų mokslų, kurių daug kas nemėgsta. Visame pasaulyje tokia tendencija yra, bet Lietuvoje yra ydinga mokymo sistema mokyklose, kur profiliavimas nebuvo lydimas profesionalaus moksleivių konsultavimo.“
A.Janulaičio manymu, padėtį keisti reikia nuo mokyklų. Jau ruošiami profesinio orientavimo specialistai, bet to negana – reikėtų kai kuriuos laisvai pasirenkamus dalykus grąžinti kaip privalomus.
„Universitetai labai kenčia, nes netgi įstojus į tas gamtos mokslų specialybes, į kurias stojant nevertinamas matematikos ar fizikos įsisavinimo lygis, vis tiek tie dalykai dėstomi. Praeinamojo matematikos balo nėra, reikia dėstyti aukštąją matematiką, o dalis studentų neturi pradinio pasiruošimo“, – pasakojo mokslininkas.
Apie tai užsiminė ir akademikas V.Razumas: „KTU skiria kelis mėnesius pirmo kurso studentų parengiamiesiems kursams, kad jaunuoliai prisimintų tiksliųjų mokslų pagrindus. Aš pats VU dėsčiau biochemikams magistrantams matematizuotą kursą su fizikos žinių reikalavimais, tai, žiūriu, kad vidurinės mokyklos kurso jie nežino.“
A.Janulaitis pabrėžė, kad žmogui reikia mokėti keturis dalykus: skaityti, kalbėti, rašyti ir skaičiuoti, tačiau skaičių svarba dažnai neįvertinama – matematikos egzaminą laiko tik apie 5000 šalies abiturientų.
Trūksta suvokimo, kad matematikos mokymasis vysto analitinio mąstymo, o ne vien „skaičiavimo“ gebėjimus.
„Trūksta suvokimo, kad matematikos mokymasis vysto analitinio mąstymo, o ne vien „skaičiavimo“ gebėjimus, kurie praverčia įvairiausiose srityse, tarp jų ir humanitariniuose ar socialiniuose moksluose bei atitinkamoje praktinėje veikloje“, – teigė profesorius.
V.Razumas pridūrė, kad profiliavimas, kai moksleiviai nueina lengvesniu, jų manymu, keliu ir renkasi humanitarinius, socialinius mokslus, nuveda prie tokių rezultatų, kad chemijos, biologijos baigiamuosius egzaminus laiko vos 4–7 proc. abiturientų.
Paklaustas, kokios bus pasekmės, jei ir toliau abiturientai teiks pirmenybę „lengvesniems“ mokslams, A.Janulaitis nedvejojo: pritrūksime specialistų.
„Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunų žmonių, baigusių ar studijuojančių aukštojoje mokykloje, santykinį skaičių, tačiau pramonė nuolat skundžiasi, kad diplomų daug, o dirbti nėra kam. Ši problema dar aštrės. Visi, net pirmaujančios įmonės, sako, kad galėtų priimti daug daugiau darbuotojų ir sparčiau plėtoti gamybą, bet trūksta specialistų. Net naujoje srityje, pasaulyje itin perspektyvia pripažintoje biotechnologijoje irgi jaučiamas specialistų trūkumas“, – apibendrino šios srities atstovas.
Yra gabių, tik to nežinome
V.Razumas yra ne tik Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas, bet ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas bei Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys.
Paklaustas, kokios srities mokslai Lietuvoje yra pažengę, profesorius atsakė, kad sparčiai plėtojami gamtos mokslai, biotechnologijos, biocheminiai tyrimai. Taip pat labai stipri fizikos mokslų bendruomenė, ypač – lazerių srityje. Dar svarbūs naujų medžiagų tyrėjai, medžiagotyrininkai.
Profesorius priduria, kad matematikos mokslas Lietuvoje itin gerai išplėtotas, tik tiek, kad kai nematome aiškių praktinių rezultatų, per mažai kalbame apie pasiekimus.
„Matematika – specifinis mokslas, kurį visuomenei labai sunku pristatyti. Turime garsią tikimybininkų mokykla, organizuojamos didžiulės tarptautinės konferencijos. Puikių matematikų yra VU Matematikos ir informatikos institute.
Mūsų taikomosios matematikos atstovai profesoriai Romas Baronas ir Feliksas Ivanauskas šiais metais gavo Lietuvos mokslo premiją.
Jie išleido taikomosios matematikos monografiją, kuri skirta matematiškai aprašyti biojutiklių veikimui. Biojutiklis gali nustatyti kraujo sudėtį, cukraus kiekį kraujyje ir pan. Tas matematinis modelis leidžia įsivaizduoti, ką reikėtų pakeisti biojutiklio fiziniuose parametruose, kad jis būtų tikslesnis, jautresnis. Profesoriai net medienos džiūvimo matematinį modelį sukuria – pramonei tai svarbūs rezultatai, nes galima sužinoti, kaip tą procesą valdyti“, – pasakojo V.Razumas.
Akademiko teigimu, lituanistai Lietuvoje – taip pat išskirtinė bendruomenė, ir valstybė šiai sričiai skiria daug dėmesio: „Pasiekimų – daug, tik tarptautiniu mastu jie neišryškėja.“
Nors socialinių mokslų srityje į premijas, kaip ir į universitetus, taiko daugiausia žmonių, būtent šiai sričiai, anot Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko, reikėtų pasitempti.
„Kiek matau pagal finansavimui gauti teikiamų projektų lygį, ši sritis silpniau atrodo kitų mokslo sričių kontekste. Pastebima, kad socialiniuose moksluose yra tam tikrų problemų“, – dėstė V.Razumas.
Valstybės poreikiai
Vasarį Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė už valstybės lėšas rengti daugiau inžinierių-technologų, miškininkų ir slaugos darbuotojų. Tai bus padaryta sumažinus kitų studijų programų krepšelių finansavimą.
Sunku pasakyti, kokių specialistų reikės po 4–6 metų, todėl einama prie modulinio mokymo.
„Sunku pasakyti, kokių specialistų reikės po 4–6 metų, todėl einama prie modulinio mokymo, studentai bus mokomi viena kryptimi, o likus metams iki baigimo, jiems bus suteikti papildomi įgūdžiai, tuomet jauni žmonės mokslus baigs geriau parengti“, – permainų esmę aiškino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Šiais metais ketinama skirti 9 proc. mažiau nei pernai lėšų pirmakursių studijoms finansuoti. Kaip teigia Švietimo ir mokslo ministerija, ši suma proporcingai mažinama mažėjant studentų skaičiui.
Daugiausia lėšų – apie trečdalis – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Tačiau šių studijų kaina yra dukart didesnė už, pavyzdžiui, socialinių mokslų.
Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, biomedicinai – 2,6 mln. litų.
Pirmakursių priėmimui kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – vos 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,7 mln. litų, fiziniams mokslams – 274 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų.
Taigi didžiausi valstybės prioritetai šiuo metu yra būsimieji technologijos ir socialinių mokslų specialistai.
 |
| Lietuvos mokslo premijų laureatų apdovanojimų ceremonija |
Lietuvos mokslo premijų laureatai
Lietuvos mokslo premijos kovo 5 d. įteiktos:
humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – Zigmuntui Kiaupai (už darbų ciklą „Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai (1998-2011)“) ir Ritai Žukauskienei (už darbų ciklą „Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės gerovės tyrimai (1997-2011)“);
fizinių mokslų srityje – Vytautui Balevičiui ir Valdui Šablinskui (už darbų ciklą „Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija (1997-2011)“) bei Romui Baronui ir Feliksui Ivanauskui (už darbų ciklą „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas (1997-2011)“);
biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse – Daumantui Matuliui (už darbų ciklą „Karboanhidrazių ir šaperonų slopiklių kūrimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)“) ir Pranui Viškeliui bei Živilei Lukšienei (už darbų ciklą „Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)“).
Mokslų daktaro laipsnis dažniau suteikiamas vyrams
Statistikos departamente – ketverių metų senumo duomenys: 2009 m. iš mokslų daktaro laipsnį turėjusių asmenų šalyje buvo 56,3 proc. vyrų ir 43,7 proc. moterų, iš jų 99,6 proc. buvo lietuviai. 75,1 proc. mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų dirbo aukštojo mokslo sektoriuje. 0,4 proc. tokį išsilavinimą turinčių žmonių buvo bedarbiai.
