Kaip BNS sakė departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė, moksleivių bendrojo ugdymo mokyklose kasmet mažėja dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos.
„Dėl aukštųjų mokyklų reikėtų klausti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tačiau nemažai Lietuvos piliečių išvyksta studijuoti į užsienį – Eurostato duomenimis, apie 8 tūkstančius kasmet. Dėl profesinių mokyklų, įtakos taip pat turi gimstamumo mažėjimas, bet galbūt tai vyksta ir dėl imigracijos, kai daug darbininkiškų profesijų žmonių atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos“, – teigė B.Stolytė.
Bendrai 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 468 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas.
Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2017–2018 mokslo metais, sumažėjo 18 tūkst., arba 3,7 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais, palyginti su 2017-aisiais, 1–4 klasėse mokinių padaugėjo 1,1 tūkst. (1 proc.), 5–10 klasėse – sumažėjo 1,4 tūkst. (0,9 proc.), 11–12 klasėse – 3,4 tūkst. (6,7 proc.).
Tęsti mokslus pasirinko 66,5 proc. abiturientų
2018 metais bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25 tūkst. mokinių (2017 m. – 27 tūkst.), brandos atestatus – 23 tūkst. abiturientų (2017 m. – 24 tūkst.).
Du trečdaliai abiturientų (66,5 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 35 proc. – universitetuose, 22 proc. – kolegijose, 9,5 proc. – profesinio mokymo įstaigose.
2018–2019 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose mokėsi 34,2 tūkst. mokinių, tai 7,9 tūkst. (18,8 proc.) mažiau nei 2017–2018 mokslo metais. Kartu su profesija įgyti vidurinį išsilavinimą siekė 16,6 tūkst., arba 48,6 proc. mokinių.
2018 metais profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. kvalifikuotų specialistų, iš jų 4,5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.
Studentų sumažėjo
Šalies aukštosiose mokyklose, kaip nurodo Statistikos departamentas, studijuoja 39 proc. 20–24 metų amžiaus jaunimo.
2018–2019 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 111,3 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 77,3 tūkst., kolegijose – 34 tūkst.
Palyginti su praėjusiais 2017–2018 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 5 tūkst. (6,1 proc.), kolegijose – 1,5 tūkst. (4,2 proc.).
Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 10,6 tūkst., arba 9,6 proc. visų studentų.
2018 metais į kolegijas ir universitetų pirmos pakopos studijas buvo priimta 25,4 tūkst. studentų – 1,2 tūkst., arba 4,6 proc. mažiau nei 2017-aisiais.
Padaugėjo studentų iš svetur
2018 metais aukštosios mokyklos parengė 26,2 tūkst. aukštojo mokslo specialistų.
2018-aisiais kolegijose profesinio bakalauro laipsnis suteiktas 8 tūkst. absolventų, universitetuose 10,7 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 6,5 tūkst. – magistro, 313 – mokslo daktaro laipsnis, 639 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.
Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 8,4 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 7,6 proc. visų studentų. Palyginti su praėjusiais 2017–2018 mokslo metais, 0,7 tūkst. (8,8 proc.) padaugėjo studentų užsieniečių.
Daugiau negu pusė (60 proc.) universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, penktadalis studijuoti atvyko iš Azijos šalių.
Eurostato duomenimis, 2017 metais Jungtinėje Karalystėje studijavo 3,9 tūkst., Danijoje – 1,3 tūkst., Lenkijoje – 786, Prancūzijoje – 243 studentai iš Lietuvos.
