Ne vienerius metus šalies mokyklos susiduria su iššūkiu – mokyklų vadovų trūkumu. Vidutinis mokyklų vadovų amžius – 55 metai, todėl užimti vadovo poziciją siekiama pritraukti daugiau ir jaunesnių specialistų, kurie dar nėra sukaupę didelės patirties švietimo sistemoje.
Tyrimai rodo, kad 61 proc. mokyklų vadovų yra įgiję magistro ar jam prilyginimą laipsnį, tačiau tik mažiau nei trečdalis jų, prieš pradėdami vadovaujamąjį darbą, buvo baigę mokyklos administravimo, specialią vadovų rengimo, lyderystės programą ar kursą.
Pasak Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos vadovės, mokyklų vadovų mentorės Vitalijos Dziuričiernės, mentorystės programa svariai prisideda prie naujojo vadovo sudėtingos darbo pradžios, pilnos klausimų, iššūkių. Pridėtinė vertė iš mentoriaus ir naujojo vadovo bendradarbiavimo kuriama mokykloms. Iš vienos pusės – greičiau, gal ir mažiau klaidų darant, sprendžiant problemas; iš kitos pusės – vadovo mentoriaus mokykloje, tikėtina, plėtosis ugdomojo konsultavimo principais grįsta bendradarbiavimo kultūra bendruomenėje.
„Mentorius stiprina klausymosi ir klausinėjimo gebėjimus. Kiekvienai bendruomenei reikia vadovo, kuris gebėtų klausytis, bet dar svarbiau išgirsti. Mentorystės metu yra proga šį gebėjimą mentoriui gerokai patobulinti. Geri klausimai išjudina mąstymą. Mentorius turi išmokti kelti tokius klausimus, kad pradedantis savo karjerą vadovas pats ieškotų atsakymų, ieškotų savo bendruomenei, savo problemai geriausių sprendimo būdų. Kadangi mentoriumi tampa didelę praktiką turintis vadovas, tai kyla pavojus į pradedančiam vadovui kylančius klausimus iškart duoti atsakymus, problemos sprendimui „išrašyti“ išbandytą receptą. Geroji mentorystės praktika pagrįsta įgalinimu veikti pasirinkus savo sprendimą, savo veikimo būdą“, – sako Vitalija Dziuričiernė.
Jai pritaria ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų mentorius dr. Sergėjus Neifachas: „Mokyklos vadovas mentorius yra pagalbininkas, inicijuojantis ir sudarantis sąlygas keitimuisi, sistemingo problemų sprendimo įgūdžių formavimuisi. Mentoriauti – reiškia auginti ir užduoti klausimus, padėsiančius naujam vadovui pačiam rasti problemos sprendimo būdą. Be to, tai – puikus būdas pasitikrinti savo žinias ir vadybinius gebėjimus“.
V.Dziuričienės nuomone, abi pusės turi neabejotiną naudą, jei veikia plėtodamos mentorystės principus.
„Mentorystė prisideda prie organizacinės lyderystės, pokyčių ir inovacijų, kokybės valdymo, verslumo, švietimo organizacijos įvaizdžio, pozicionavimo, verčių kūrimo ir komunikacijos vadybos kompetencijų ugdymo. Turėdami tokius įgūdžius vadovai gali vystyti mokymosi partnerystės tinklą mokyklose, darželiuose, įkvėpti bendruomenę kurti ir ugdyti komandas bei pasitikėjimu grįstą švietimo organizacijos kultūrą“ – pabrėžia dr. Sergėjus Neifachas.
Lietuvoje švietimo įstaigų vadovai paskiriami 5 metų kadencijai. Vidutiniškai kasmet vyksta apie 350 konkursų. Mokyklos vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas vertina NŠA pasitelkti specialistai, turintys psichologinių, personalo ir žmogiškųjų išteklių vadybos patirties bei vadovavimo ugdymo įstaigoms patirties.
Mentorių sąrašas skelbiamas NŠA interneto svetainėje.
