Mažiausiai turinčių tik pagrindinį išsilavinimą – Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje

Lietuvoje jaunų gyventojų dalis, kurie yra įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, yra viena mažiausių Europoje ir siekia 8,1 proc. tarp 18–24 metų šalies piliečių, rodo šią savaitę Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos paskelbti duomenys.
Studentai
Studentai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tyrimo duomenimis, pagal šį rodiklį Lietuva yra ketvirta ES. Mažiau vien tik pagrindinį išsilavinimą turinčių jaunuolių yra Slovakijoje – 4,7 proc., Čekijoje – 4,9 proc. ir Lenkijoje – 5,4 proc. ES vidurkis siekia 14,1 procento.

Latvijoje šis skaičius siekia 13,3 proc., Estijoje – 11,6 proc. 18–24 metų šalies gyventojų.

Daugiausia tik pagrindinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių yra Maltoje – 36,9 proc., Portugalijoje – 28,7 proc., Ispanijoje – 28,4 proc., Italijoje – 18,8 proc., ir Rumunijoje – 18,4 procento.

Anot tyrimo, beveik visose šalyse moterų, turinčių tik pagrindinį išsilavinimą, dalis yra mažesnė nei vyrų.

Tyrime taip pat įvertintas vidutinis studijuojančių aukštosiose mokyklose amžius, Lietuvoje jis siekia 21,7 metų, ES vidurkis yra 22,1 metų.

Latvijoje šis rodiklis siekia 22,4, Estijoje – 22,1, Lenkijoje – 21,7 metų.

Mažiausias studijuojančių aukštosiose mokyklose amžiaus vidurkis yra Airijoje (20,2), Prancūzijoje (20,5), Belgijoje ir Maltoje (po 20,7). Tuo metu vyriausi studentai yra Švedijoje (25,3), Danijoje (25,2), Suomijoje (24,5) ir Austrijoje (23,8).

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai