Kai 2006-aisiais pirmąkart į šios mokyklos inicijuotą šventę susirinko per dešimt gimnazijų, organizatoriai suprato – šventė reikalinga ir taps tradicine, nes socialinės temos, kuriomis čia improvizuojama, visada aktualios, o menai – patraukli ir priimtina priemonė, padedanti paaugliams ir jaunimui spręsti įvairius skaudulius, išreikšti save, suprasti vienam kitą. Ši šventė organizuojama prevenciniais narkomanijos, alkoholizmo, smurto apraiškų, savižudybių, netolerancijos tarp paauglių mažinimo tikslais.
Olimpo dievų choras su Dzeusu ir Melpomene priešaky pasitiko svečius bežode daina, iškalbingais judesiais, lydimais griaustinio ir „mirtingųjų“ pritariamųjų balsų. Nebuvusiam sunku patikėti, kad mokyklos integruotų menų šventėje galima išties patirti katarsį, galima apsiverkti iš nuostabos, girdint ir matant tai, ką galima būtų pavadinti stebuklu. Keli šimtai moksleivių sukūrė tokią ypatingą nuotaiką, kuri apgaubė visus atėjusius.
Trys komandos (Salomėjos Nėries gimnazijos, Jeruzalės ir Tuskulėnų vidurinių mokyklų) rodė socialinius etiudus apie priklausomybę mobiliesiems telefonams. Pasirodo, kad patys vaikai suvokia problemą ir nori spręsti ją viešai.
Antakalnio gimnazija drąsiai palietė savižudybės temą, o pasirodymo pabaigoje visiems pasiūlė „atsukti savo veidą į saulę, kad šešėliai kristų už nugaros“. Žirmūnų gimnazija stebino unikaliu grafoprojekcijų panaudojimu sceninio veiksmo metu. Karoliniškių ir Mykolo Biržiškos gimnazijos, Šeškinės vidurinė mokykla, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centras, Technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, pasitelkę teatro raiškos būdus, kalbėjosi visomis bendraamžiams rūpimomis temomis.
Skambėjo daug muzikos, improvizacijos buvo kuriamos ir pagal pasaulinės klasikos kūrinius, ir pagal jaunimo mėgstamų grupių dainas. Moksleiviai iš viso parodė 31 mažą spektakliuką, iš kurių 10 buvo spontaniškai sukurti su burtų tvarka gautu rekvizitu, 10 – šokio/plastikos interpretacijų, 10 etiudų socialine tema ir vienas, kuriame dalyvavo po atstovą iš visų mokyklų, o sąlygas „Kas jie, kur ir kada veikia“ jiems nurodė salėje susirinkę žiūrovai.
10 metų iš eilės šventę remia miesto savivaldybė. Šiais metais Melpomenės namams – Tuskulėnų vidurinei mokyklai iškilo grėsmė. Politiniai skersvėjai vienas po kito keitė sprendimus. Vidurinių mokyklų reorganizavimas jau palietė daugelį ugdymo įstaigų. Dalis mokyklų, kurios pasižymi vienokiu ar kitokiu išskirtinumu (sustiprintas kokio nors dalyko mokymas, sporto ar meno mokyklos), išsaugojo nuoseklų ugdymą.
Tuskulėnų mokykla, kurioje nuo seno vykdomas pagilintas dailės ugdymas, taip pat jau penkerius metus visose 1–12 klasėse mokomasi pagal integruotų menų programą (tam skiriamos dvi trečiosios dalys papildomo ugdymo valandų), tikisi išsaugoti senas meninio ugdymo tradicijas.
Olimpo dievų choras dainavo Melpomenei ir Dzeusui apie jų namus – Tuskulėnų mokyklą. Skambėjo Tuskulėnų mokyklos himnas. Visi svečiai atsistoję jiems pritarė. Dzeuso kalbą sustiprinantys devynių dešimčių choro vaikų balsai aidu ir kūno plastika lyg žaibu kirto žiūrovams į širdis.
Ar improvizacijų šventė „Melpomenė kviečia“, skirta 8–12 klasių mokiniams jau paskutinė? Ar Lietuvos švietimo sistemos „skulptoriai“ dar nepakankamai sukūrė „Vamzdžių“ (vilniečiams gerai žinoma šedevras prie Mindaugo tilto), kurie egzistuoja tik kaip neva modernus europietiškas „faktas“ arba kaip diskusijų objektas... Kaip tos gimnazijos, kurios „persitvarkė“, pakluso neitin vykusios švietimo refomos reikalavimams, o pasikeitus valdžiai atidengia savo problemas ir skuba prašyti sau mokinių it „maximų krepšelių“ iš valdininkų, politikierių!... Nes nesurenka pačios, nes vaikai eina ten, kur jiems gera.
„Kuriame mokyklą, į kurią bus tikrai gera eiti“, – paskutiniu metu nacionalinių TV ekranuose dažnai pasirodanti reklama kalba apie tai, kad tokių mokyklų nėra arba yra labai mažai. Visa tūkstantinė Tuskulėnų bendruomenė garsiai pareiškia: mes jau turime tokią mokyklą. Mums gera į ją eiti (remtasi Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokinių tarybos, mokyklos tarybos, bendruomenės narių pasisakymais).