Tokius reikalavimus ministerija nustato pirmą kartą, BNS informavo ŠMM.
Nuo rugsėjo 1-osios valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijoms, kurios surinks nurodytą minimalų studentų skaičių: ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų studijose.
„Skatiname aukštąsias mokyklas konsoliduoti resursus ir koncentruotis ne į programų kiekį, bet į jų kokybę. Aukštosios mokyklos siūlo daug smulkių besidubliuojančių studijų programų, kurias reikėtų jungti, o į nišines sritis priėmimas galėtų būti vykdomas ne kasmet, o kas kelerius metus“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministerijos, nustatytas minimalus studentų skaičius studijų programose padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo.
„Aukštosios mokyklos turės stambinti studijų programas, tai leis konsoliduoti išteklius – užuot skaitę po kelias panašias paskaitas grupėms, kuriose yra po keletą studentų, dėstytojai galės daugiau laiko skirti pasiruošimui ir moksliniam darbui“, – teigia ministerija.
Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700.
Taip pat įsakyme nustatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Nors abiturientų skaičius kasmet mažėja, priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas šiemet lėšų numatoma skirti tiek pat kiek pernai – 8,4 mln. eurų. Iš jų universitetams planuojama skirti 5,432 mln. eurų, kolegijoms – 2,951 mln. eurų. Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus 14,4 tūkst. pirmakursių: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,8 tūkst. – kolegijose.
Daugiau studijų vietų sritims, patrauklioms užsienio investicijos
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, artimiausiais metais išaugs aeronautikos, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistų poreikis. Todėl, lyginant su 2016 m., šioms specialybėms kolegijose numatoma skirti 150 valstybės finansuojamų vietų daugiau, o universitetuose jų skaičių numatoma didinti apie 15 proc. Šiuo metu šių specialybių studentus rengia 5 universitetai ir 8 kolegijos. Numatoma, kad ES investicijų lėšos sudarys galimybę jau turintiems aukštąjį išsilavinimą persikvalifikuoti į rinkoje paklausias specialybes.
Menų finansavimas – aukščiausios kokybės studijoms
Lyginant su praėjusiais metais, menininkų rengimas bus koncentruojamas tik specializuotose aukštosiose mokyklose, turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. Priėmimui į menų studijas universitetuose numatoma 453 vietų: iš jų Vilniaus dailės akademijai atiteks 225, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 139, tai 22 studijų vietomis daugiau lyginant su pernai.
Pedagoginių studijų finansavimas – pagal poreikį
Atsižvelgus į savivaldybių deklaruoto mokytojų poreikio ir studijuojančių šiose studijose studentų santykį, įsakyme numatyta, kad pirmosios pakopos studijose šiemet bus rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Jiems numatoma skirti universitetuose – 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamų studijų vietų.
Ministrės įsakymas nustato, kad mokytojai dalykininkai – chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų dalyko ir kt. mokytojai – 2017 m. bus rengiami tik nuosekliuoju būdu – 1,5 metų trukmės profesinėse studijose, kuriose studijuoti gali baigę dalyko bakalaurą. Pedagogikos profesinėms studijoms 2017 m. numatoma skirti 150 valstybės finansuojamų vietų. Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas taip pat numatoma mokėti specialią stipendiją.
Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik pedagogų rengimui, bet ir kvalifikacijos tobulinimui, tam numatoma skirti 60 mln. Eurų, kuriant 3 edukologijos centrus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
