Tokią nuomonę ŠMM pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje pagal Seimo nario Stasio Šedbaro skundą.
S.Šedbaras į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dėl Lietuvos mokslo tarybos nustatyto reikalavimo projektų vadovams skelbti publikacijas nurodytose prestižinėse duomenų bazėse. Parlamentaras skunde teismui aiškino, kad sklaidos reikalavimai pernelyg suabsoliutinti, apribotos galimybės mokslininkams, reikšmingų mokslinių straipsnių paskelbusių kituose leidiniuose ar kitais mokslo bendruomenei pripažįstamais būdais. Lietuvos mokslo tarybos reikalavimus diskriminaciniais viešai vadino ir Vilniaus universiteto (VU) atstovai.
ŠMM rašte teismui teigia nesutinkanti, kad nauji reikalavimai socialinių mokslų srities projektams prieštarauja Lietuvos teisei.
„Esame Europos Sąjungos užribyje pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų rezultatus.
Todėl klausimas, ką daryti, kad moksliniai tyrimai būtų rezultatyvesni, Lietuvai tampa vis aktualesniu. Tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje sutarta, kad svarbiausia yra kokybė, t. y. geriau mažiau, bet aukštos kokybės publikacijų, nei daug santykinai mažos mokslinės vertės straipsnių“, – aiškina ministerija.
Ji teigia, kad 2015 metais tarptautinių ekspertų atliktas Lietuvos mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas atskleidė, jog prasčiausia padėtis yra humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, ši sritis silpniausia tarptautiniu mastu.
„Ekspertai pabrėžė nepakankamą Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų tarptautiškumą ir nepalankiai įvertino, kad moksliniai tyrimai vykdomi vien su Lietuva susijusiomis tematikomis“, – nurodo ŠMM.
Teismas, sausio pabaigoje priėmęs nagrinėti skundą, parlamentaro prašymu Mokslo tarybai uždraudė atlikti konkurse pateiktų socialinių mokslų srities paraiškų vertinimą, dėl to įstrigo paraiškų vertinimas ir finansavimo skyrimas mokslininkams. Posėdis šioje byloje kol kas nepaskirtas.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius Haroldas Pauža BNS anksčiau sakė, kad teismo sprendimas stabdyti paraiškų vertinimą paveiks ir tuos mokslininkus, kurie neturėjo pretenzijų dėl reikalavimų.
„Bėda ta, kad praktiškai tai teisininkai mokslininkai kreipėsi į teismą, bet yra daugybė kitų socialinių mokslų – ir ekonomika, ir psichologija, ir kiti mokslai, kurių irgi dabar nebus galima vertinti iki atskiro sprendimo“, – aiškino D.H.Pauža.
Anot jo, jeigu teismas nuspręs, kad Mokslo taryba pažeidė kokius nors teisės aktus, bus skelbiamas naujas konkursas.
„Bet gal teismas pripažins, kad visi mokslininkai turi orientuotis į pasaulinį lygį. Mokslas negali būti labai vietinis. Yra ir gamtininkai, kurie tyrinėja tik vietos vertybes, gali būti ir technologai, kurie sprendžia vietines technologines problemas, bet dėl to niekas nekelia klausimų. Mokslas arba yra, arba nėra, jis negali būti kažkoks tautinis. Būna lokalių dalykų, bet viskas susideda iš pavyzdžių, iš atvejų, jei plačiau matai ir pateiki, tai ir tie pasauliniai žurnalai spausdina“, – dėstė D.H.Pauža.
