Kaip antradienį informavo ministerija, Šalčininkų rajono savivaldybė nusprendė trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių, taip pat keturiose įstaigose sudarytos penkios pradinės klasės, nesiekiančios aštuonių mokinių.
Ministerija pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšomis nuo rugsėjo finansuojamos tik tos 1-10 klasės, kuriose yra ne mažiau kaip aštuoni mokiniai. Tuo metu mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Pastarasis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų.
„Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus“, – teigia ministerija.
Pasak jos, savivaldybės tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei.
Nepakeitus sprendimų, kreipsis į teismą
Ministerijos teigimu, savivaldybei atsisakius keisti tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, nuspręsta kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad ši priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.
Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA. Todėl, pasak ŠMSM, jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.
Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad ministerija siekia užtikrinti vaikų interesus.
„Dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – pranešime cituojama ji.
Ministrė pažymi, kad likusios 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.
„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – sakė J. Šiugždinienė.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.
Uždarytos devynios mokyklos
Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, devyniomis mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016-2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas.
Nuo rugsėjo Lietuvoje neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.
Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją, teigiama pranešime.
Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams.
Ministerija pabrėžia, kad reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.
Reikalavimai – dėl ugdymo kokybės
Nauji reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą.
Pasak ŠMSM, mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.
Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni.
Penki-aštuoni mokiniai klasėse dar gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.
Klasių, kuriose mokosi mažiau negu aštuoni mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose.
Klasių, kuriose mokosi mažiau negu aštuoni mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.
Nuo 2018 metų galioja reikalavimai ir dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.
