Mokymo kokybės gerėjimo nesitiki
Anot Utenos Dauniškio gimnazijos direktorės Astos Skeirienės, nors iki mokslo metų pradžios liko vos kelios dienos, mokytojai dar nežino, kokį atlyginimą gaus: „Antradienį pas mus vyks posėdis [...], kad išsiaiškintume, kiek valandų mokytojai konkrečiai turės. Tikrai nėra viskas iki galo aišku, nes mokytojai atostogavo ir nebuvo galimybės visko susitvarkyti.“
Vis dėlto direktorė abejoja, kad net ir sudėliojus paskutinius akcentus etatinis apmokėjimas pagerins mokymo kokybę. Jos nuomone, šiuo atveju tiesiog pasikeičia darbo apmokėjimas, todėl tai negali nei pagerinti, nei pablogintų pedagogų darbo.
Galbūt kažkam šiek tiek [atlyginimas] padidės, bet tikrai nedaug.
„Dėl to kokybė negerės. Manau, kad etatinis apmokėjimas tiesiog yra kitoks darbo apmokėjimas. Nemanau, kad tai pakeltų mokytojo prestižą ar nuo to labai daug padidėtų mokytojų atlyginimai. Galbūt kažkam šiek tiek padidės, bet tikrai nedaug, nes iš tiesų bent jau mažesniuose miestuose mokinių skaičius mažėja“, – atkreipia dėmesį A.Skeirienė.
Ji pabrėžia – kai kuriems mokytojams atlyginimas gali netgi sumažėti. Todėl, įsitikinusi pašnekovė, siekiant pakelti mokytojų algas, derėjo paprasčiausiai padidinti darbo užmokesčio koeficientą.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas pripažįsta, kad dauguma mokytojų vis dar nežino, kokį atlygį už darbą gaus, tačiau tvirtina, kad tai – normali praktika.
„Kiekvienais metais, artėjant rugsėjo 1 d., yra tas pats, nes po rugsėjo 1 d., pasikeitus mokinių skaičiui, perskaičiuojami finansai. Per rugsėjo mėnesį mokytojo krūvis susibalansuoja ir vadovai galutinai susidėlioja tarifikacijas. Šia prasme iš tikrųjų niekas nesikeičia“, – tikina A.Aldakauskas.
Jis taip pat nesutinka, kad darbo apmokėjimo būdo pokyčiai visiškai neturės įtakos mokymo kokybei: „Keičiasi apmokėjimo būdas, yra proga keisti ir požiūrį, keistis. Negalima sakyti, kad yra tiesioginė koreliacija su ugdymo kokybe, bet prielaidos tam sudaromos.“
A.Aldakausko tvirtinimu, direktorės siūlymas kelti koeficientus buvo taikomas anksčiau, tačiau nepasiteisino. Po šių metų pokyčių finansavimo schemoje buvo aiškiai išskirtas mokytojų darbo užmokesčio fondas, todėl, jeigu pinigai pateks į šį fondą, jie privalės būti skiriami būtent pedagogų atlyginimams.
„Jeigu mes sakome, kad į darbo užmokesčio fondą ateina 20 proc. daugiau lėšų, tai reiškia, kad jos paklius būtent ten ir būtent tam. [...] Ar tai pajus mokytojai, reikia žiūrėti pagal kiekvieną situaciją. Jeigu jau ir dabar kai kurių gimnazijų mokytojams mokėdavo 20 proc. didesnius atlyginimus, tai jie pajus mažiausiai“, – aiškina A.Aldakauskas.
Dėl kai kurių darbų nesusitaria pačios mokyklos
Pagal dabartinę tvarką, mokytojų atlyginimai turėtų būti apmokėti iš vadinamųjų trijų kišenių. Pirmąją uždarbio dalį sudaro kontaktinės valandos, t.y. pamokos. Antroje kišenėje – nekontaktinės valandos, pavyzdžiui, kontrolinių darbų, namų darbų taisymas. Trečioje kišenėje yra bendruomeninės veiklos valandos. Tai veiklos, kurias numato pati mokykla.
Bene daugiausia diskusijų viešoje erdvėje kelia būtent trečioji kišenė. Mokytojų pastebėjimu, kartais išlieka neaišku, už ką bus mokami pinigai iš trečios kišenės, kokie tai darbai, o kai kuriose mokyklose vadovai nurodo neturintys pakankamai lėšų šiems darbams apmokėti.
A.Skeirienė tvirtina, kad neaiškumų dėl to neturėtų kilti, nes darbus nustato pati įstaiga: „Gimnazijoje dėl trečios (kaip ir dėl antros) kišenės susitarėme dar birželio mėnesį, kai sužinojome, kad yra 99 proc. tikimybė, jog etatinis apmokėjimas bus įvestas. Net nelaukėme vasaros atostogų, kai niekas nedirba. Tiesiog susėdome su metodine taryba, su darbo taryba ir labai aiškiai susitarėme, kokie bus tie darbai.“
Vis dėlto A.Skeirienė priduria – kadangi kol kas nėra aišku, kaip pasiskirstys darbo krūvis, nėra paskirstyti ir į trečią kišenę patenkantys darbai. Nepaisant to, tvirtina direktorė, net ir paskirsčius bendruomeninė veiklą didelio atlyginimų padidėjimo gimnazijos darbuotojai nepajus.
Apmokėdavome mokytojams už papildomus darbus ir anksčiau.
„Apmokėdavome mokytojams už papildomus darbus ir anksčiau. [...] Kadangi dauguma papildomų darbų pas mus buvo apmokami (taip pat mokėjome ir priedą už gimnaziją), pas mus bus ta situacija, kai mokytojams atlyginimai tikrai daug nepadidės“, – tvirtina A.Skeirienė.
A.Aldakauskas patvirtina – pasitaikys situacijų, kai atlyginimų padidėjimo pedagogai nepajus. Tačiau jis pabrėžia, kad dėl neaiškumo iš dalies kaltos ir pačios mokyklos. Pašnekovo aiškinimu, dėl trečiosios kišenės darbų apmokėjimo privalo susitarti patys mokyklos darbuotojai, tačiau kai kur to padaryti nepavyksta.
„Jeigu vienoje mokykloje yra tikra bėda susitarti dėl to, kas yra trečioje kišenėje, darbų visa aibė, tai kitoje mokykloje visiškai aišku. Vieni sako, kad nėra už ką duoti tų valandų, kiti sako, kad trūksta pinigų netgi tam, kiek dirbama“, – atkreipia dėmesį A.Aldakauskas.
Viso etato neturės net ir daug dėstantys mokytojai
LRT RADIJO kalbintas Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokytojas ekspertas Petras Gedvilas pateikia savo pavyzdį – jis turi 22 kontaktinio darbo valandas, tačiau net ir esant tiek daug valandų nesusidaro visas etatas.
„Neišeina etatas, niekaip nesuskaičiuojame. Dėl to jaučiamės labai nestabiliai. Ypač neaiški (netgi drįsčiau pasakyti, neskaidri) yra ir trečioji kišenė, nes joje labai daug darbų, darbų sąrašas didžiulis, o toms kišenėms, kaip akivaizdu, nėra pinigų“, – tvirtina lituanistas.
A.Aldakauskas teigia, kad neturėtų susidaryti situacijos, kai esant net dideliam kontaktinių valandų skaičiui nesusidaro etatas, tačiau jų gali pasitaikyti. Kaip iš tiesų bus, tvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, turėtų išaiškėti rugsėjo pabaigoje.
„Mokyklos jau dabar švietimo valdymo informacinėje sistemoje mato preliminarų etatų skaičių, lėšų skaičių ir ugdymo plano valandų skaičių. Sakau preliminarų, nes yra skaičiuojama pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. duomenis. Ne už kalnų 2018 m. rugsėjo 1 d., kai tie skaičiukai bus perskaičiuoti. Ugdymo plano valandų skaičius apsprendžia etatų skaičių“, – sako A.Aldakauskas.
A.Skeirienė įsitikinusi, kad tokių situacijų iš viso neturėtų būti. Jos aiškinimu, etato po pertvarkos neturės tik pedagogai, turintys vos kelias kontaktines valandas.
„Jau baigiame suskaičiuoti tuos etatus. Mokytojams, kurie turi tiek daug kontaktinių valandų, tikrai išeina visas etatas ir daugiau kaip etatas. Pas mus, kaip ir anksčiau, ne visi mokytojai turi tiek daug kontaktinių valandų [...]. Pavyzdžiui, šokio mokytoja turi tik aštuonias pamokas, nes apskritai daugiau šokio pamokų gimnazijoje nėra. Taip pat – muzikos, etikos, tikybos mokytojai, bet kad lituanistams nesusidarytų etatai, man tikrai sunku patikėti“, – teigia A.Skeirienė.
