Galimybės studijuoti skiriasi keturis kartus
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko inicijuotoje diskusijoje ministrės patarėjas Andrius Zalitis apžvelgė ministerijos formuojamas aukštojo mokslo socialinės dimensijos vystymo priemones ir esamą situaciją.
Kaip pažymi A.Zalitis, dažnai prieinamumo sąvoka painiojama su masiškumu. Tačiau masiškumas didesnis, kai didesnė dalis abiturientų studijuoja, o prieinamumas didesnis, kai studijuojančiųjų dalies skirtumai tarp skirtingų grupių yra mažesni. Šios dvi dedamosios tarpusavyje mažai susijusios. Pastaraisiais metais matėme studijų masiškumo augimą, tačiau prieinamumas ir toliau mažėjo.
Žemiausio socialinio ekonominio statuso moksleivių, lyginant su aukščiausio statuso moksleiviais, tikimybė studijuoti aukštosiose mokyklose yra mažesnė net 4 kartus. Šis skirtumas susiformuoja dėl akademinių, finansinių, informacinių ir su požiūriu bei vertybėmis susijusių barjerų, kuriuos patiria žemiausio statuso moksleiviai. Taip pat nukenčia ir specialių poreikių turintys jaunuoliai.
Pasak A.Zaličio, šią atskirtį sumažinti galima formuojant nuoseklią socialinę aukštojo mokslo dimensijos politiką. Tarptautinė praktika rodo, kad geru stimulu gali tapti strateginis politinio pobūdžio dokumentas, kuris atspindėtų susitarimą dėl efektyviausių priemonių. Toks planas, numatytas tarp Vyriausybės priemonių, pirmą kartą Lietuvoje bus parengtas 2022 metų viduryje.
Rengiamos priemonės
Vyriausybės pateiktame Mokslo ir studijų įstatymo projekte yra siūloma sudaryti galimybę skirti aukštosioms mokykloms iki 20 procentų studijoms skirtų lėšų atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus. Tarp projekte numatytų sričių, pagal kurias būtų vertinamos institucijos, yra numatyta ir studijų įtrauktis. Toks modelis suformuotų aukštosioms mokykloms papildomą paskatą į studijas pritraukti studentus iš pažeidžiamų visuomenės grupių.
Antroji pristatyta priemonė „Trumposios studijos – alternatyvus kelias“. Tyrimai rodo, kad žemesnio socialinio statuso moksleiviams bakalauro pakopos studijos yra mažiau patrauklios dėl jų trukmės, kainos ir galimos karjeros neapibrėžtumo. Todėl šie jaunuoliai dažniausiai renkasi trumpesnes, pigesnes studijas ir lengviau jiems suprantamą kvalifikaciją suteikiantį profesinį mokymą.
Trumpųjų studijų modelio suformavimas, kolegijoms siūlant 1,5–2 metus trunkančias studijas, padėtų stipriau susieti profesinį mokymą su aukštojo mokslo sektoriumi ir suformuotų patrauklų mokymosi kelią asmenis, kurie yra baigę profesines mokyklas ir norėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Dedikuotos vietos į geriausias studijų programas
Trečioji siūloma priemonė – „Socialiai jautrus priėmimas į geriausias studijų programas“.
Dabartinė valstybės finansuojamų vietų skirstymo sistema yra grįsta vien akademiniais pasiekimais. Siūloma suformuoti dedikuotų studijų vietų sistemą, kuri dalį studijų vietų leistų paskirstyti atsižvelgiant ne tik į akademinius pasiekimus. Aukščiausiais balais įvertintose studijų kryptyse aukštosioms mokykloms būtų skiriamas socialiai jautresnių šeimų vaikams dedikuotos studijų vietos.
Ketvirtoji priemonė – „Fondas aukštųjų mokyklų socialinės dimensijos iniciatyvoms“ – būtų skirta motyvuoti potencialius studentus, supažindinti juos su studijų sistema ir galimybėmis, informuoti apie finansinės ir akademinės paramos galimybes, padėti pasirengti egzaminams. Šios programos suteiktų papildomo mokymosi galimybes moksleiviams, kurie negali leisti samdyti korepetitorius. Šio fondo pagrindu pačio aukštosios mokyklos teiktų tokio pobūdžio paramą, ieškotų efektyviausių pagalbos potencialiems moksleiviams formų / būdų.
Palankesnės sąlygos skolintis
Penktoji siūloma priemonė „Patrauklesnis paskolų modelis“ pristatyta paminint dvi galimas alternatyvas. Viena jų būtų paskolų grąžinimo sąsajos su pajamų lygiu sukūrimas. Kita leistų likti prie iš esmės tokios pačios paskolų sistemos, tačiau būtų padidintas paskolų sistemos patrauklumas, pakeičiant paskolos grąžinimo ir atidėjimo taisykles (pvz., sudarant galimybę atidėti paskolos grąžinimo pradžią 5 metus, prašymus teikiant kas metus), padidinant paskolos pragyvenimui dydžius; prailginant kredito grąžinimo terminą nuo 15 iki 20 metų, nutolinat paskolų grąžinimo pradžią nuo 12 iki 24 mėnesių po studijų baigimo.
Šeštoji priemonė „Paramos modelio asmenims su specialiais poreikiais atnaujinimas” leistų plėsti finansinės pagalbos teikimo studentams su negalia sąlygas ir suteikti galimybę paramą gauti ir tiems studentams, kurie turi didesnį nei 45 proc. darbingumo lygį. Taip pat sieti paramą su individualiais studento poreikiais bei sudaryti galimybę tam tikras paslaugas, reikalingas keletui studentų, turinčių spec. poreikių, teikti ar pirkti įrangą aukštojo mokslo institucijos lygmeniu.
