Ministrai ramina, jog švietimo įstaigų vadovų niekas nebaus, bet be reikalo: už ką ir kas jiems gresia?

Artėjant naujiems mokslo metams, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga priėmė sprendimą dėl to, kaip mokymasis turėtų vykti tebesitęsiant COVID-19 pandemijai. Ir A.Veryga, ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius aiškina, jog švietimo įstaigų vadovų niekas nebaus, jei šie nesilaikys priimtų reikalavimų arba juos prisitaikys savaip. Bet ar ministrai gali kalbėti už policiją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kurie, radę pažeidimų, galėtų paskirti nuobaudas? Ir apskritai, kokia atsakomybė gresia švietimo įstaigų vadovams, jei jų vadovaujamose įstaigose dėl neapdairumo išplistų COVID-19?
Aurelijus Veryga ir Algirdas Monkevičius
Aurelijus Veryga ir Algirdas Monkevičius / 15min nuotr.

A.Verygai patvirtinus sprendimus dėl priemonių bendrojo, profesinio lavinimo, neformalaus švietimo ir aukštosiose mokyklose, jo kolega Vyriausybėje pareiškė, kad sprendimus galima prisitaikyti kitaip, tik protingai.

„Tie reikalavimai, kurie yra kaip būtinosios sąlygos, tai yra bandymas kiek įmanoma labiau sumažinti rizikas. Kiek galima labiau apsisaugoti, bet tą daryti racionaliai ir protingai.

Vadovams tikrai nebus jokių sankcijų, jeigu jie pakeis reikalavimus ir protingai pritaikys, pagal esamas sąlygas. Ir turės argumentus, konsultacijas su sveikatos biuru, steigėju, kaip tai padaryti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Švietimo ministras: netikiu visišku aplaidumu

Vėliau jis savo mintį kiek patikslino ir tikino, kad bus vertinamas nebent visiškas švietimo įstaigų vadovų aplaidumas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius

„Aš įsivaizduoju, kad mes galime vertinti kažkokį visišką aplaidumą, visišką nepaisymą tų rekomendacijų. Neturim nusigręžti nuo tokių dalykų, jeigu būtų, bet abejoju, netgi netikiu, kad mūsų švietimo bendruomenėje tokio aplaidumo gali būti.

Todėl nereikėtų kalbėti apie sankcijas, bausmes, reikia kalbėti apie racionalų susitelkimą ir visiems, tiek sveikatos specialistams, tiek mokyklų vadovams, mokytojams, tėvams, mokiniams rimtai pagalvoti, kaip mes turėtume mokykloje mokytis, mokyti ir organizuoti tas veiklas, kurios yra be galo svarbios – neformaliojo švietimo veikla yra be galo svarbi, švietimo pagalbos reikia labai daug vaikų“, – dėstė A.Monkevičius.

Panašiai kalbėjo ir sprendimus dėl tvarkų mokyklose patvirtinęs ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas A.Veryga. Esą to, kaip švietimo įstaigos laikosi jo priimtų sprendimų, nieks netikrins, o ir tikslo ką nors bausti nėra.

Specialių patikrinimų tikrai neplanuojam.

„Specialių patikrinimų tikrai neplanuojam. Ugdymo įstaigų, jeigu neklystu, yra apie 1,5 tūkst., įsivaizduokim, kiek čia reikėtų žmonių, kurie važiuotų ir tas įstaigas tikrintų.

Yra reikalavimai, kurie yra paruošti, kurie buvo išplatinti, dabar pagrindinis darbas tiesiog juos paaiškinti, kad visi vienodai suprastų“, – komentavo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras: tikslas – patarti

Anot jo, ugdymo įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti, kad mokinių srautai maišytųsi kuo mažiau, kad būtų vėdinamos patalpos, dezinfekuojami paviršiai, kad, kai reikia, būtų dėvimos kaukės ir panašiai, turėtų konsultuotis su savivaldybių administracijomis, sveikatos specialistais.

„Tikrai nereikėtų ugdymo įstaigų vadovams gąsdintis ir bijoti, nes kai bendravom, jų pagrindinė baimė buvo, kad juos kas nors nubaus. Tai tikslas yra ne vadovus kaip nors bausti. Dar kartą galim pakartoti, kad tikslas yra juos pakonsultuoti, patarti“, – patikino A.Veryga.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Ir tikslas, matyt, kilnus, tačiau ministrų kalbos apie tai, kad švietimo įstaigų vadovų niekas nebaus, neatleidžia jų nuo atsakomybės, jei jie nesilaikys operacijų vadovo sprendimų, o jų vadovaujamose įstaigose dėl neveikimo išplis koronavirusas.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Dovilė Murauskienė pastebėjo, jog operacijų vadovas, ministras A.Veryga iš viso priėmė šešis sprendimus, orientuotus į ugdymo įstaigų veiklą ir prevencines COVID-19 priemones jose.

Ministras įpareigojo švietimų įstaigų vadovus:

  1. įgyvendinti sprendimus, susijusius su švietimo įstaigų patalpų paruošimu, papildomų priemonių įsigijimu, būtinos infrastruktūros sukūrimu ir panašiai;
  2. realiai laikytis reikalavimų – neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau nei viena grupė vaikų, sudaryti sąlygas darbuotojų ir ugdytinių kūno temperatūros tikrinimui, užtikrinti, kad, pavyzdžiui, tėvai vaikus į švietimo įstaigą išleis ne jos viduje ir kita.

Prievolė kreiptis į NVSC

„Aukštųjų mokyklų vadovams keliami dar didesni reikalavimai, ypač dėl užsieniečių, atvykusių studijuoti į Lietuvą pagal mainų programas.

Operacijų vadovo sprendime nurodyta, kad švietimo įstaiga turi pareigą užtikrinti ne tik izoliacijai skirtas patalpas tokiam studentui, bet ir prižiūrėti, kaip jis laikosi izoliavimo reikalavimų, pasirūpinti, kad tokiam asmeniui nustatyta tvarka būtų atliktas COVID-19 testas, ir panašiai“, – pabrėžė D.Murauskienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Dovilė Murauskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Dovilė Murauskienė

Sprendimuose, pasak jos, taip pat aptarta, ko turėtų imtis švietimo įstaigos vadovas, jei sužinotų, jog jo vadovaujamos įstaigos darbuotojui ar ugdytiniui nustatytas koronavirusas.

„Tokiu atveju jis turi nedelsdamas kreiptis į NVSC, su kuriuo turi pareigą bendradarbiauti tiriant konkretų atvejį, ir imtis visų būtinų prevencinių priemonių užkardyti viruso plitimą“, – paaiškino teisininkė.

Apibendrinant, savo sprendimuose švietimo įstaigų vadovams A.Veryga numatė daug reikalavimų, tačiau apie atsakomybę, kas bus, jei jų niekas nesilaikys, o kurioje nors švietimo įstaigoje išplis COVID-19, dokumentuose neužsiminė.

Reikalavimų nesilaikantiems – teisinė atsakomybė

„Nepaisant to, sprendimuose aptarti reikalavimai tiek įmonėms, tiek asmenims yra privalomojo pobūdžio, kildinami iš viešosios teisės. Šių reikalavimų laikymasis užtikrinamas teisinės atsakomybės taikymu“, – nurodė D.Murauskienė.

Reikalavimai yra privalomojo pobūdžio.

Pirmiausia, – pabrėžė ji, – tiek švietimo įstaigų vadovai, tiek darbuotojai ir ugdytiniai bei jų artimieji yra įpareigoti informuoti apie galimą COVID-19 viruso atvejį ir bendradarbiauti su NVSC tiriant konkretų atvejį bei teikiant apie jį visą išsamią informaciją.

„Tokia pareiga numatyta tiek operacijų vadovo sprendimuose, tiek ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme.

Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys, pateikę ne visą nustatytą privalomą informaciją apie epidemiologinio registravimo objektus arba jos nepateikę, ar pažeidę nustatytą šios informacijos perdavimo tvarką, atsako pagal įstatymus.

Taip ypač aktualu švietimo įstaigose su vaikais dirbantiems asmenims, kurie, pagal minėto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalo, įtarę, kad yra susirgę pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga ar kad nešioja sukėlėją, savo iniciatyva nedelsdami nutraukti darbą, pranešti apie tai darbdaviui ir kreiptis į šeimos gydytoją ar asmens sveikatos priežiūros specialistą“, – dėstė teisininkė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mokykloje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mokykloje

Už pažeidimus – bauda ir iki 6000 eurų

Jei COVID-19 išplistų konkrečioje įstaigoje ir būtų nustatyta, jog tai lėmė operacijų vadovo sprendimų nesilaikymas, netinkamas darbo ir saugumo priemonių organizavimas bei kontrolė, už tai atsakomybė tektų švietimo įstaigos vadovui, teigė D.Murauskienė.

Greičiausiai jis neišvengtų baudos.

„Jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį.

Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimus.

Šis pažeidimas, padarytas karantino metu ar ekstremalios situacijos metu, pripažįstamas ypač pavojingu ir už jį gali būti skiriama iki 1500 eurų bauda fiziniam asmeniui ir iki 6000 eurų bauda juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui“, – komentavo teisininkė.

Šis pažeidimas pripažįstamas ypač pavojingu.

Šiuo atveju švietimo įstaigos vadovui, nesilaikiusiam operacijų vadovo sprendimų, administracinė atsakomybė grėstų ir kaip juridinio asmens vadovui, teigė D.Murauskienė.

Baustų, tikėtina, policija arba NVSC

O kas dėl pažeidimų švietimo įstaigose galėtų imtis tyrimų ar skirti nuobaudą?

Advokatė nurodė, jog to greičiausiai turėtų imtis NVSC ar policija, bet galėtų ir kitos institucijos.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Policija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Policija

„Administracinę nuobaudą už karantino metu nustatytų reikalavimų nesilaikymą paskirti, taigi ir tyrimą atlikti, gali daugelis institucijų – Karo policija, Policija, Viešo saugumo tarnyba, Valstybinė Sienos apsaugos tarnyba, Savivaldybių administracijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, NVSC, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Tačiau labiausiai tikėtina, kad švietimo įstaigų vadovų atsakomybės atveju tokius tyrimus atlikti ir nuobaudą skirti turėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro arba policijos pareigūnai“, – teigė teisininkė.

Nukentėję asmenys turi teisę kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ji pridūrė, jog kokioje nors švietimo įstaigoje išplitus COVID-19, nukentėjusieji galėtų reikalauti žalos atlyginimo: „Tuo atveju, jei dėl švietimo įstaigos vadovo veiksmų (ar neveikimo) konkrečioje institucijoje išplistų COVID-19 virusas, dėl to nukentėję asmenys turi teisę kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas lauks sugrįžusiųjų į mokyklas? Reikės kaukių, pamokos – tik viename kabinete arba lauke

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis