„Iki birželio pirmos mes siūlome dirbti nuotoliniu būdu ramiai, nesiblaškant, o po to kiekviena mokykla turi savo planą, su steigėju suderina mokslo metų pabaigos datą“, – trečiadienį per nuotolinį Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė A.Monkevičius.
Jis pažymėjo, kad ugdymo planai nenustato vienos bendros mokslo metų pabaigos datos, tik trukmę, ir mokyklos darbą organizuoja skirtingai.
„Mokslo metų pabaigos datos nėra ir ugdymo planai to nenumato, kad būtų, tarkim, birželio pirma, pabaigą nusistato kiekviena mokykla su steigėju. Daugelis mokyklų dirbo intensyviau ir jos numatė baigti iki birželio 10 dienos, kai kurios iki 15 dienos, nėra kažkur įtvirtinta mokslo metų pabaiga visoms mokykloms vienodai, net jei ir nebūtų karantino“, – teigė ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pasiūliusi mokslo metus baigti birželio 1 dieną, vėliau mokyklai nusprendus galėtų tęstis neformalaus švietimo veiklos, individualios konsultacijos vaikams. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra skeptiškai įvertinęs planus trumpinti mokslo metus. Anot jo, nuotolinis mokymas yra galimybė Lietuvai „peršokti į 21 amžių“ ir jam „nepriimtinas nuovargis, pasigirstantis iš ministro lūpų, kad viskas sunkiai, gal mes eikime anksčiau atostogauti, pabaikime anksčiau tuos mokslo metus“.
Šiuo metu mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio antros pusės. Birželio mėnesį mokiniams paprastai vyksta išvykos, organizuojamos kitos netradicinės ugdymo veiklos.
Šalyje siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą įvedus karantiną mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. Vyriausybė po truputį švelnina karantino sąlygas, premjeras Saulius Skvernelis yra patvirtinęs, kad gegužės mėnesį bus svarstoma apie vaikų darželių darbo atnaujinimą.
Kartu premjeras pažymėjo, kad tikriausiai bus reikalinga tam tikra diferenciacija: į ugdymo įstaigas galėtų būti priimami ne visi vaikai, taip pat negalėtų dirbti rizikos grupei priklausantys darbuotojai.
