„Visi sprendimai švietime, ką rodo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis, yra sėkmingi tada, kada yra remiamasi dialogu, kai jie yra nuosekliai įgyvendinami. O kelti paniką – visada tokių norų, matyt, įvairiems žmonėms, yra, bet manyčiau, kad mokytojų gąsdinti nereikia, į visus klausimus, kurie kyla mokytojams ar mokyklų vadovams, mes esame pasirengę atsakyti“, – BNS ketvirtadienį sakė ministrė.
Ji aiškina, kad etatinis darbo apmokėjimas bus naudingas mokytojams.
„Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis yra įvedamas siekiant suteikti mokytojams daugiau saugumo, daugiau lankstumo, su tuo sietinas ir atlyginimų didinimas, nes įvedant etatinį apmokėjimą valstybė investuoja į mokytojų atlyginimų didinimą 95 mln. eurų. Manome, kad siekiant pritraukti geriausius būti mokytojais, siekiant motyvuoti tuos žmones, kurie dabar dirba mokytojais, tie pokyčiai yra būtini“, – teigė J.Petrauskienė.
Pasak ministrės, diskusija dėl mokytojams rūpimų klausimų turi vykti remiantis argumentais, o ne rengiant akcijas baimėms išreikšti.
„Jeigu kyla klausimų arba kažkokių baimių ir jas norisi išreikšti tokiomis akcijomis, tai mes siūlome kelti klausimus ir rasti atsakymus į visus klausimus, diskusija turi vykti remiantis argumentais“, – dėstė ji.
Apie planus rengti streiką pranešime spaudai informavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Jos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad naujo mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą reikia atidėti. Įspėjamąjį dviejų valandų streiką LŠDPS numato gegužės 18 dieną.
A.Navickas sakė kol kas dar negalintis pasakyti, kiek įstaigų ir pedagogų jungsis į streiką, tai turėtų būti aišku likus trims dienoms iki protesto akcijos.
„Mes šiandien Vyriausybę informuojame apie streiko datą ir laiką (...), dalyvių skaičių mes žinosime iki antradienio, nes įspėjamajam streikui yra palengvinti reikalavimai ir reikia informuoti prieš tris dienas“, – BNS sakė dalies pedagogų atstovas.
Numatoma, kad prie protesto besijungiantys mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose kitą penktadienį streikuotų dvi valandas nuo 8 val., ikimokyklinio ugdymo įstaigose – nuo darbo pradžios, neformaliojo ugdymo įstaigose – nuo ugdymo proceso pradžios.
Streikui pritaria ne visos mokytojų profesinės sąjungos.
„Man atrodo, kad situacija Lietuvoje – unikali. Paprastai streikuojama, protestuoja, kada pinigų neskiriama ar kažkas bloginama, bet šiuo atveju skiriami švietimui pakankamai dideli, reikalaujama iš esmės jų neskirti, palikti esamą situaciją, kurią ties patys žmonės ilgai kritikavo“, – BNS sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
„Aš vertinu streiką grynai kaip viešųjų ryšių akciją“, – pridūrė jis.
A.Jurgelevičiaus aiškinimu, didesnė dalis mokytojų pradeda suprasti, kas per sumanymas yra etatinis apmokėjimas, o iš supratusių absoliuti dauguma jam iš esmės pritaria.
„Manau, kad pagrindinė skirtingo vertinimo priežastis yra skirtingas žinojimas, įsigilinimas. Tarkime, pats A.Navickas nedalyvavo dokumentų rengimo procese, jo žmogus iš pradžių dalyvavo, bet vidurkelyje pasitraukė“, – teigė LŠPS vadovas.
Idėją atidėti etatinio modelio įvedimą balandžio pabaigoje išsakė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas – jis teigė modeliui iš principo pritariantis, bet nuogąstavo, kad vėluoja pasirengimas.
Vyriausybė savo ruožtu praėjusią savaitę nutarė teikti Seimui pataisas, kurios oficialiai įtvirtintų pedagogų darbo etatinį apmokėjimą.
Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Mokytojų etatą sudarytų 1512 metinių valandų. Iš jų kontaktinei veiklai – pamokoms, konsultacijoms, būrelių vedimui ir pan. – bus galima skirti iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms – su pamokomis susijusioms veikloms ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei, pavyzdžiui, darbui su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimui klasei, vadovavimui studentų pedagoginei praktikai.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
„Etatinio darbo apmokėjimo modelis bus baigtas diegti 2019 m. rugsėjo 1 d. Vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų“, – praėjusią savaitę teigė Vyriausybė.
