„Esame išsiaiškinę apimtis, žinome, kad Lietuvoje [...] yra per 18 tūkst. tokių atvejų. Tai tikrai yra labai daug. Mes tikrai nepajėgūs prie tų 35 tūkst. [kompiuterių ir planšečių] pirkimo dar ir 18 tūskt. organizuoti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu Vyriausybėje kalbėjo A.Monkevičius.
Jis patarė daugiavaikėms šeimoms, kurios neturi atitinkamo skaičiaus kompiuterių planšečių, tartis dėl šių priemonių su mokyklomis, jas skolintis ar kreiptis į savanorius.
„Mes centralizuotai, jeigu turėsim kažkokių galimybių, padėsim“, – pridūrė ministras.
Sako, kad nuotolinis mokymasis gali būti veiksmingas
Siekiant aprūpinti vaikus, kurie išvis neturi kompiuterių ar planšečių, buvo paskelbtas 35 tūkst. tokių priemonių pirkimas. Dalis jų moksleivius turėtų pasiekti jau kitą savaitę.
„Per dvi darbo dienas gausime pasiūlymus ir mes jau tikimės pirmadienį pasirašyti pirmąsias sutartis. Ir jau kitą savaitę pradėti gauti reikalingas priemones mokykloms“, – tikino A.Monkevičius.
„Matyt, neiškarto 35 tūkst., tai iš tikrųjų didžiulis kiekis. Bet po keletą – po penketą, po aštuonetą – tūkst. kas savaitę mes galėsime pateikti mokykloms tuos kompiuterius“, – pridūrė jis.
Ministras sutiko, jog nuo pirmadienio startuosiantis nuotolinis mokymas neatstos įprastinio, tačiau reiškė viltį, kad ir jis bus veiksmingas.
„Jis gali būti veiksmingas ir nieko kito mes sugalvoti negalim, tą daro visas pasaulis. O kad jis gali būti veiksmingas, įrodymų turim.
Jis gali būti veiksmingas, įrodymų turim.
Jis visiškai niekada negali atstoti visaverčio, gyvo kontakto, tačiau tai – viena iš tokių priemonių, kuri padeda efektyviai organizuoti ugdymo procesą“, – paaiškino A.Monkevičius.
Gali lūžti tinklai
Tūkstančiams gyventojų jungiantis prie tinko, gali atsirasti trikdžių, teigė ministras. Tačiau jiems esą bandoma užbėgti už akių.
„Šiandien kaip tik telekomunikacijos bendrovės susirinkę svarsto, kad neatsitiktų taip, jog pirmadienį visiems susijungus gali užstrigti telekomunikacijų tinklai“, – patikino A.Monkevičius.
Klausiamas, kas bus daroma, jei vaikai nesijungs į nuotolines pamokas, ministras teigė, kad į tokį klausimą geriausiai atsakytų mokyklų vadovai. Visgi jis pridūrė, kad mokyklos apgalvojo tvarkaraščius, paskirstė tinkamai laiką.
Apie sankcijas tėvams tokioje situacijoje ministras ragino negalvoti – jų nėra.
„Sankcijos gali būti, jei nebus rūpinamasi sveikata, vaikų gyvybe. Kai kalbam apie ugdymą, reikia bendradarbiauti. Norisi bendradarbiavimo iš tėvų, kad jie neturėtų nereikalingo nerimo, bet tai, kas iš pradžių atrodo nelengva, priimtų kaip galimybę su vaikais bendrauti, dalyvauti ugdymo procese ir ateity tai labai praverstų. Jokių sankcijų tikrai nėra“, – patikino A.Monkevičius.
Didžioji dauguma ugdymo įstaigų, pasak jo, yra jau pasiruošusios įgyvendinti nuotolinį mokymą.
Kompiuterius dalys tiems, kam reikia
Jis, beje, nebus naujiena Šiaulių „Sandoros“ progimnazijai. Įstaigos vadovas Kęstutis Šaltis tikino, kad tokiu būdu mokykla ugdo jau nuo 2010 metų.
„Mūsų mokykloje kažkokių didelių baimių, kaip darysim, ką darysim, kodėl darysim, nėra“, – sakė jis.
Pamokų tvarkaraštis, pasak K.Šalčio, išliks tas pats, gal kiek pailgės pertraukos.
Jeigu pabyrės internetas ir užlūš visoje Lietuvoje, tada būtų truputuką liūdna.
„Pasikeis tik tai [...], kaip reikės priversti, kad tas vaikas tikrai prisijungtų. Ir techninės sąlygos, jeigu pabyrės internetas ir užlūš visoje Lietuvoje, tada būtų truputuką liūdna“, – svarstė direktorius.
Progimnazija, anot jo, bandys padėti tiems mokiniams, kurie neturi galimybių mokytis iš namų.
„Mes dabar esam susiplanavę kompiuterius išdalinti tiems vaikams, kurie neturi, ir kuriems labiausiai reikia. Toliau žiūrim, kad galbūt patenkinsim poreikį ir dalies tėvų, kurie turi, sakykime, tris vaikus, – tikino K.Šaltis. – Neatmetam net to varianto, kad išardysim kompiuterių klases.“
Nuomonė dėl egzaminų išsiskyrė
Moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė siūlė nedaryti skubotų išvadų dėl nuotolinio mokymosi veiksmingumo.
„Nuotolinis mokymasis prasidės tik pirmadienį, tad galima tik spėlioti, kiek jis bus veiksmingas, kiek jis bus žalingas ir kaip jis seksis“, – spaudos konferencijos metu sakė ji ir teigė, kad Lietuva turi puikių tokio mokymo pavyzdžių.
Ką Moklseivių sąjunga mano apie egzaminus, ar jie turi įvykti?
„Šiai akimirkai mes, kaip Lietuvos moksleivių sąjunga, neturime vieningos pozicijos, kadangi patys moksleiviai tol, kol neprasidėjo nuotolinis ugdymas, tol negali įvertinti, kiek jis bus kokybiškas ir kiek jis trukdys pasiruošimui“, – atsakė S.Aškinytė.
Spaudos konferencijoje Vyriausybėje dalyvavo ir vaikų ir paauglių psichiatras ir tėvų atstovas Linas Slušnys. Apie tai, kaip atsiradus nuotoliniam mokymui pasikeis tėvų atsakomybės, vaikų ir tėvų santykiai, daugiau – vaizdo įraše:
Mokymosi nuotoliniu būdu prireikė po to, kai Lietuvoje išplito koronavirusas ir įsigaliojo karantinas. Jis tęsis bent iki balandžio 13 dienos.
Egzaminai neatšaukti
Mokytis iš namų, ministerijos žiniomis, negali apie 35 tūkst. vaikų, jiems perkami kompiuteriai, planšetės.
„Nacionalinė švietimo agentūra perka 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamų kompiuterių mokykloms neskelbiamų derybų būdu“, – anksčiau pranešė ŠMSM ir skelbė tokį pirkimo būdą suderinusi su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Tačiau laikinai VPT vadovaujanti Jovita Petkuvienė teigė, kad pirkimo būdas su tarnyba išvis nederintas. Apie tai daugiau skaitykite čia.
Reaguojant į situaciją dėl koronaviruso ir karantino, keičiamas brandos egzaminų tvarkaraštis, nukelti balandį planuoti atsiskaitymai. Jeigu karantinas užsitęs iki birželio mėnesio, egzaminų grafikas, pasak ministro, bus koreguojamas dar labiau.
Kol kas brandos egzaminų atšaukti neplanuojama.
