Mano prosenelis ir senelis buvo miškininkai, senelio pasakojamos istorijos iš miško gyvenimo mane visada žavėjo, klausantis senelio miškas atrodė paslaptingas, užburiantis ir įtraukiantis. Nors tėvai vis primena, kad mažas svajodavau būti mokslininku, tačiau miškas jau, matyt, buvo „įaugęs į mane“ iš visų pusių.
Tapau miškininku, bet mokslas visada ėjo ir tebeeina greta,“ – sako Laurynas Balkelis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos medienos ruošos skyriaus specialistas, ir, šypsodamasis priduria, jog su tokia pavarde kitkuo tapti ir negalėjo.
- O paauglystėje? Kas įtraukė joje?
- O tada „atsitiko“ Jaunieji miško bičiuliai. Jaunųjų miško bičiulių būrelis (JMBB) mūsų mokykloje (dabar – Onuškio Donato Malinausko gimnazija) buvo ir iki šiol yra populiariausia užklasinė veikla. Daugumai mokinių tai buvo ir yra kone vienintelė galimybė mokykloje turiningai praleisti laisvą laiką po pamokų, pasisemti naujų žinių, susidraugauti su kitų klasių moksleiviais, dalyvauti įvairiuose konkursuose.
Būrelio vadovė Alma Žukauskienė suburdavo įvairių (5–12) klasių ir įvairių domėjimosi sričių – tiek humanitarinių, tiek tiksliųjų mokslų, entuziastus. Ji sudomindavo net tuos, kuriems mokyklos pamokos būdavo pats nuobodžiausias dalykas Žemėje. Kaip žinoma, vaikai ir paaugliai labai jaučia (ne)nuoširdumą.
JMBB vadovė iš visos širdies stengdavosi įtraukti kuo daugiau mokinių į rajono ir (ar) nacionalinius konkursus, palaikydavo, pastūmėdavo, jei kuris aptingdavome ir sudvejodavome – dalyvauti ar ne. Užtat nebuvo nei vieno, kuris vėliau gailėjosi.
Iš mano klasės miškininkystės studijas pasirinko net 3 abiturientai.
JMBB įtraukė taip, kad kai kurie dalyviai nepaleido miškininkystės ir tolimesniame gyvenime – iš mano klasės miškininkystės studijas pasirinko net 3 abiturientai. Tarp jų ir aš.
Beje, JMBB veikloje dalyvavo ir mano būsima žmona. Taigi miškui ir JMBB iš dalies esu dėkingas ir už ją.
Ir už teisingą profesiją, beje.
- Ką labiausiai prisimeni iš tų laikų? Kas tave jų veikloje taip sužavėjo ir kokią tai padarė įtaką tavo tolesniam gyvenimui?
- JMBB dalyviai džiaugdavosi ir su nekantrumu laukdavo „didžiojo vasaros įvykio“ – JMBB vasaros stovyklos. Šalia pramogų, savo srities miškininkystės, ekologijos, aplinkosaugos, ornitologijos ir kiti specialistai mokinius sudomindavo (iš tiesų, sudominti mokinius yra rimtas iššūkis!) pasakojimais apie savo darbo specifiką, kasdienybę, parodydavo, kokia gamta gali būti įspūdinga ir įdomi netgi vaikams.
Vienas labiausiai įstrigusių užsiėmimų – paskaita apie šikšnosparnių gyvenimą bei šių žemyn galva kabančių ir dieną miegančių įdomių „peliukų“ stebėjimas .Visi pro medinės pašiūrės tarpelius stebėjome ir ieškojome, kurgi pasislėpę miega tie šikšnosparniai.
Kai kurie stovyklų dalyviai turėjo galimybę netgi patys išbandyti JMBB stovyklos vadovų „darbą“. Neįprastas jausmas paskutinį kartą dalyvauti stovykloje būnant abiturientu, o kitais metais jau patiems būti JMBB stovyklos vadovais ir „dalyvauti“ stovykloje kitokiame vaidmenyje, turint kitas atsakomybes, stengiantis perduoti sukauptą patirtį jauniesiems miško bičiuliams.
- Miškininko profesija. Kokia ji? Žmonės gali įsivaizduoti, kad jų darbas yra tik kirsti ir parduoti medžius, dar šiek tiek pasodinti ir surinkti grybautojų šiukšles. O kokia yra tiesa?
- Bendrąja prasme mūsų, miškininkų misija yra išsaugoti miškus ateities kartoms. Ne šiaip miškus, kaip galimą gamtos muziejų, o tikrus, didelius, gražius, tvarius, su visomis įmanomomis gyvybės formomis, biologine įvairove, su reakreacinėmis zonomis ir pan. Taigi, kokia plati mūsų misija, toks pats platus ir darbo laukas – ir darbo temos, ir darbo vietos prasme.
Miškininkų misija yra išsaugoti miškus ateities kartoms.
Čia save realizuoti gali kiekvienas, mylintis gamtą – ir tas, kuris geriausiai jaučiasi miške, ir netgi tas, kuris nori dirbti tik biure. Arba derinti abu – kai pavargsti kabinete, išeini į mišką. Dirbdamas ten, pailsi emociškai ir vėl grįžti pilnas jėgų ir minčių.
Darbas miške labai įvairus – rūpinamasi medienos ruošos darbais, prižiūrimi sodinimo bei kirtimo procesai, rūpinamasi stichinių nelaimių ar žvėrių padarytos žalos atstatymu, kuriamos rekreacinės ir edukacinės erdvės ir pan.
Biure laukia daugiau strateginis, analitinis darbas. Čia analizuojami sukaupti duomenys, ieškoma geriausių technologinių sprendimų, dėliojamos miškų politikos strategijos ir t. t.
Taigi, miškas – neaprėpiama gamtos scena. Vaidmenis čia gali atrasti kiekvienas gamtos mylėtojas – ir ekologas, ir ornitologas, ir miškininkas, ir vadybininkas ir t. t. Bendras vardiklis vienas – meilė supančiai gamtai, kas tai bebūtų – sraigė tavo kieme ar briedis girioje.
Daugiau informacijos apie Jaunųjų miško bičiulių veiklą rasite paspaudę – čia. Prisijunkite!
