Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 24 /2017 04 28

Mitai apie studijas užsienyje – laikas nustoti jais tikėti

Kokios pirmos mintys kyla, kalbant apie studijas užsienyje? Brangu, įstoti gali tik išrinktieji, reikia puikiai susikalbėti angliškai. Vis dėlto, studijuoti užsienyje gali būti net pigiau nei Lietuvoje, o patirtis, kurią gausite, bus neįkainojama. Pakalbėkime apie tris populiarias studijų kryptis – D. Britaniją, Olandiją ir Daniją – ir dažniausiai kylančius klausimus apie studijas šiose šalyse.
Studentai
Studentai / 123RF.com nuotr.

Mitas Nr. 1: Studijos užsienyje yra labai brangios

Tiesa yra ta, kad Europos Sąjungos piliečiai turi labai didelių nuolaidų, lyginant su kitų žemynų studentais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Danija, lietuviams mokslas yra nemokamas.

Olandijoje studijų metai kainuoja 2006 Eur. Tai yra viena mažiausių studijų kainų Europoje, kuriai padengti Olandijos vyriausybė gali skirti ir paskolą. Ji paprastai suteikiama visiems studentams.

VIDEO: Ko baiminasi stojantys į užsienio universitetus?

Jei susirasite darbą bent 14 valandų per savaitę, galėsite pretenduoti į kitos rūšies finansavimą¸ kurio dalį sudaro paskola, o kitą dalį parama. Maksimali suma, kurią galite gauti per mėnesį yra 854 Eur, iš kurių 378 Eur sudaro parama, kurios gražinti nereikės, jei baigsite studijas. Papildomai prie šios paraiškos galite prašyti ir studijų paskolos. Jas grąžinti reikės tik po studijų baigimo, o palūkanos yra istoriškai žemos.

Anglijos švietimo sistema suteikia galimybę pasiimti nekomercinę paskolą. Studijų paskolą grąžinti reikės tik baigus mokslus, ir tik tada, jei mėnesinis atlyginimas viršys 1750 svarų (neatskaičius mokesčių) dirbant Anglijoje, o dirbant Lietuvoje jis turi būti ne mažesnis nei 700 svarų (neatskaičius mokesčių). Grąžinti reikės tik 9 proc. nuo sumos, viršijančios šį atlyginimą. Pavyzdžiui, jei mėnesio atlyginimas Lietuvoje sieks 1 000 svarų (apie 1200 eurų), nuo šios sumos reikia atimti 700 svarų bei nuo likusių 300 svarų grąžinti tik 9 proc. sumos (27 svarus arba apie 32 eurus).

Mitas Nr. 2: Studijuoti užsienyje gali tik besimokantys labai gerai

Geri balai dar niekam nesutrukdė stojant į universitetą. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad visus dalykus privaloma išlaikyti šimtukui ir turėti apvalų 10 iš visų dalykų mokykloje. Universitete didelę reikšmę turi motyvacija – iš stojančiųjų tikimąsi, kad jie parodys, kad studijuodami turi tikslą, ką su tomis studijomis veiks. Vienos formulės čia nėra, tačiau įsigilinimas į studijų dalyką ir nuoširdumas yra labai vertinami.

Vis dėlto svarbu atsiminti, kad stojančiųjų beveik visada būna daugiau nei vietų, todėl ypač svarbu tinkamai užpildyti dokumentus. Nepilnai arba klaidingai užpildyti dokumentai yra tiesiausias kelias paraiškai atmesti. Kai kurie universitetai gal jums draugiškai ir primins, kad užpildėte ne viską arba atsiuntėte ne tai, ko prašoma, tačiau daugelis tiesiog automatiškai atmes jūsų prašymą. Todėl šią sritį visada geriau palikti specialistams.

Kalba.lt nuotr.
Kalba.lt nuotr.

Mitas Nr. 3: Norint studijuoti užsienyje reikia tobulos anglų kalbos

Dalis universitetų reikalauja IELTS, TOEFL arba CAE egzaminų – tokiu atveju kito kelio nėra, kaip jiems ruoštis ir šiuos egzaminus išlaikyti. Tačiau šį reikalavimą kelia tikrai ne visos mokymo įstaigos. Kai kurie universitetai užskaito edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“ testą, o kitiems pakanka ir valstybinio egzamino rezultato.

Kai kurie baiminasi, jog kalbos barjeras trukdys studijoms – rašant darbus ir dalyvaujant seminaruose. Vis dėlto studentų ir universitetų teigimu, „pralaužti“ kalbos barjerą užtrunka daugiausiai 3 mėnesius. Taip pat reiktų turėti omenyje, kad šių trijų mėnesių greičiausiai prireiks ir jūsų bendramoksliams, kurių gimtoji kalba taip pat nėra anglų.

VIDEO: Kalbos barjeras studijuojant užsienyje

Mitas Nr. 4: Užsienyje neįmanoma pragyventi

Tikrai brangiai minėtose šalyse kainuojantys dalykai yra du: nuoma ir paslaugos, kurių kaina priklauso ir nuo miesto, kuriame norite studijuoti. Maisto ir kitų prekių kainos nuo lietuviškų pernelyg nesiskiria. Vis dėlto, dauguma studentų renkasi laisvu nuo studijų laiku dirbti.

Dauguma D. Britanijos studentų iš užsienio dirba. Nieko nuostabaus – anglų kalbą moka visi studentai, o įsidarbinimo sąlygos pakankamai paprastos. Nevertėtų pernelyg baimintis ir dėl D. Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, nes Anglijos vyriausybė ne kartą pripažino, jog tarptautiniai studentai jiems yra be galo svarbūs, tad įsidarbinimo sąlygų pokyčiai artimiausiu metu neplanuojami.

Sunkiau, bet tikrai nėra neįmanoma, susirasti darbus ir Olandijoje bei Danijoje. Situaciją šiose šalyse apsunkina dažnas reikalavimas mokėti vietos kalbą. Žinoma, yra daugybė dirbančiųjų, kurie šių kalbų nemoka, tačiau pasiūla dėl to kiek susiaurėja. Tačiau kiekvienas universitetas turi karjeros centrus, kur ne tik gausite naudingų patarimų, bet tarp skelbimų galite rasti ir įdomių pasiūlymų.

Derinti darbą ir studijas Vakaruose dažniausiai gana paprasta. Pirmiausia todėl, kad universitetai į tai žiūri lanksčiai ir nedažnai užima daugiau nei tris dienas per savaitę. Lanksčiai į tai žiūri ir darbdaviai, kurie nereikalauja būtinai dirbti pilno etato darbą. Be to, dirbantys studentai gauna įvairias pašalpas ir stipendijas.

Jeigu domitės studijomis užsienyje, kreipkitės į edukacinę bendrovę „Kalba.Lt“, kuri kasmet nemokamai konsultuoja Lietuvos moksleivius dėl studijų D. Britanijoje, Danijoje ir Olandijoje. Bendrovė padeda susitvarkyti stojimo dokumentus, duoda patarimų dėl motyvacinio laiško rašymo, apsigyvenimo ir darbo paieškų užsienyje, padeda užpildyti finansavimo dokumentus ir rengia įvairius informacinius seminarus, svarstantiems apie aukštąjį mokslą užsienyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?