„Kažkada „nurašėme“ radiją, teigdami, kad jam nėra ateities. Bet ne kartą patyrėme, jog „nurašyti“ dalykai vis dėlto turėjo ateitį, – teigia edukologė Austėja Landsbergienė, apeliuodama į skepticizmą IT plėtros atžvilgiu.
Pedagogės pastebėjimu, dabartinė jaunoji karta auga su žaidimais, kurie verčia rungtis su pačiu savimi: „Taškų sistema leidžia matyti savo pasiekimus ir juos vertinti: „O, padariau geriau negu vakar, daugiau nei praeitą savaitę!“ Tai – sveika konkurencija, kuri varo žmogų į priekį.“
Muzikos pamokų metu mokiniai, naudodami programėles, gali kurti muziką. To anksčiau jie tikrai nebūtų galėję daryti be absoliučios klausos ar specialaus išsilavinimo
Per pastaruosius dešimtmečius labai pakito IT naudojimo kultūra. Tokią pastabą išsakė BBC žurnalistai, 2013 m. pastebėję didžiulį išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterinių naudojimo augimą.
Ugdomąją funkciją atliekančios programėles šiandien keičia ne tik individualius mokymosi įpročius, bet ir pamokos turinio įgyvendinimą bei šiuolaikinės mokyklos gyvenimą.
Du zuikiai vienu šūviu
„Karalienės Mortos mokykloje naudojame kalbos, matematikos, gamtos mokslų ir socialinių mokslų lavinimui skirtas programėles. Dažniausiai patys mokytojai atsirenka, kokios programos yra tinkamiausios jų dalykui“ – teigia A.Landsbergienė.
Pašnekovė pastebi, jog vaizdinės programėlės ypač gelbsti geografijos pamokų metu, kai reikia ne tik papasakoti, bet ir pagrįsti pasakojimą vaizdu. Šios sudėtinės priemonės didina mokymosi efektyvumą – leidžia geriau įsisavinti naujas žinias.
Nemenka užduotis tėvams: parinkti tas programėles, kurios yra tinkamiausios jų vaikams
„Be to, programėles sąmoningai renkamės tik anglų kalba, kad turtinamos būtų ne tik dalyko, bet ir anglų kalbos žinios“ – papildo A.Landsbergienė.
Pedagogės pastebėjimu, užsienio kalba įgarsintos mokymosi programėlės lavina moksleivio tartį, didina klausymo patirtį.
„Pasakiška ir tai, jog muzikos pamokų metu mokiniai, naudodami programėles, gali kurti muziką.
To anksčiau jie tikrai nebūtų galėję daryti be absoliučios klausos ar specialaus išsilavinimo. Be to, tai ir puiki galimybė mokytojui supažindinti vaiką su platesniu muzikiniu pasauliu“, – pastebi edukologė.
Tačiau kuriuo šūviu?
Klausimas, kuris kyla ne tik pedagogui, bet ir kiekvienam aplikacijų vartotojui: kaip išsirinkti iš gausios aplikacijų pasiūlos?
„Atsirinkti, mano manymu, yra be galo sunku. Ypač iš užsienietiškų aplikacijų pasiūlos. Kai kurios jų iš tiesų padeda lavinti, o kai kurių tikslas – įtraukti vartotoją ir uždirbti pinigų.
Kuo daugiau žmonių gerai įvertina programėlę, tuo daugiau galima pasitikėti reitingu
Tai – nemenka užduotis tėvams: parinkti tas programėles, kurios yra tinkamiausios jų vaikams“, – pastebi įmonės „App Camp“ generalinis direktorius Tomas Martūnas.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti esamų programėlių kokybę ir patikimumą, pašnekovas siūlo atkreipti dėmesį į aplikacijų reitingus ir bendrą aprašymą, išvaizdą.
„Aplikacijų parduotuvėje yra pateikiami aplikacijų reitingai, kurie paremti jas išmėginusių žmonių atsiliepimais. Šie reitingai nusako aplikacijos kokybę arba tai, kad ji yra vertinga tam tikra grupei žmonių, konkrečioms funkcijoms atlikti.
Tad pirminis žingsnis turėtų krypti į bendrą įvertinimą. Kuo daugiau žmonių gerai įvertina aplikaciją, tuo daugiau galima pasitikėti reitingu“ – teigia T.Martūnas.
Antras atrankos būdas – aprašymo ir dizaino paveikslėlių peržiūra. Vartotojas, peržvelgęs šiuos duomenis, gali nuspręsti, ar siūloma aplikacija jam vizualiai patraukli bei atitinka jo poreikius.
„Atsirinkdami edukacines aplikacijas prieš tai domimės jų apžvalgomis bei jau atliktais tyrimais, kaip šios aplikacijos funkcionuoja darželiuose ir kitose mokyklose.
Atsižvelgiame į ekspertų rekomendacijas ir tada pabandome patys (aklai nepasitikime)“ – teigia A.Landsbergienė.
Kūrėjai – gali būti ir patys mokytojai
Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė Virginija Rupainienė teigia, jog patys pedagogai siekia aktyviai įsitraukti į skaitmeninių mokymosi priemonių mokykloms kūrimą.
„Siekiame koja kojon žengti kartu su naujomis technologijomis. Pedagogai yra suinteresuoti kelti savo bei kitų mokytojų kvalifikacines žinias IT srityje“ – teigia direktorė.
Pastebėjome, jog skaitmeninių paveiksliukų ir animacijos dėka moksleiviai geriau įsisavina pamokos medžiagą medžiagą. Jie tarsi žaidžia ir mokosi tuo pačiu metu
Lapkričio 21 – 23 d. vykstančioje Litexpo parodoje „Mokykla 2014“, „Samsung GALIMYBIŲ klasėje“ dvi Kauno Panemunės pradinės mokyklos mokytojos mokytojos – Sonata Bružienė ir Natalija Bankauskaitė – ves atvirą paskaitą Lietuvos mokyklų mokytojoms, kurios metu pasakos, kaip kūrybiškai pamokų metu galima pritaikyti planšetinius kompiuterius.
„Parodoje pristatysime skaitmeninę mokymosi priemonę – „Išmanieji robotai“, prie kurios kūrybinės veiklos teko prisidėti ir mūsų mokyklos mokytojoms", - apie pristatymą pasakoja pradinių klasių mokytoja metodininkė Sonata Bružienė.
Šio projekto užsakovai, organizatoriai yra Ugdymo plėtotės centras. Projekto vadovė: Asta Rudienė, projekto turinio ekspertė: Rima Bačkienė. Skaitmeninės mokymo priemonės kūrėjas: UAB „Edukacinės sistemos“.
Skaitmeninės mokymo priemonės ugdymo turinio kūrėjai mokytojai: Ilona Surgautienė, Linas Vilčinskas, Aušra Semėnienė, Rasa Rugelienė, Rita Rimšelienė, Vilija Ramanauskienė, Raminta Lipienė, Rita Adomonienė, Sonata Bružienė, Rita Šulinskienė, Natalija Bankauskaitė, Rolanda Girskienė, Agnė Petraitienė, Lina Kavaliauskaitė, Vita Vedegienė ir Gražina Gaidimauskienė. Tai įvairių Lietuvos miestų pedagogai.
Mokytojų sukurta skaitmeninė mokymosi priemonė – „Išmanieji robotai“ – apjungia kelias mokomąsias disciplinas: į pasaulio pažinimo pamokų kursą joje yra integruota lietuvių kalba ir matematika. Programa yra nemokama ir laisvai prieinama visoms Lietuvos mokykloms: ją galima atverti per naršyklę arba parsiųsti kaip mobilią aplikaciją.
„Kadangi vaikai ateidami į mokyklą jau turi sukaupę pakankamai didelę technologinių žinių bazę, siekiant juos sudominti, norisi tas naujoves pritaikyti ir pamokoje. Pastebėjome, jog skaitmeninių paveiksliukų ir animacijos dėka moksleiviai geriau įsisavina pamokos medžiagą medžiagą. Jie tarsi žaidžia ir mokosi tuo pačiu metu“, – pastebi S.Bružienė.
