Kaip teigiama pranešime spaudai, šiemet 50 profesinio mokymo įstaigų gimnazistams siūlo rinktis 77 profesinio mokymo modulius, tarp jų tokius kaip: mobiliųjų ir stacionariųjų robotų valdymas, grafinis dizainas, makiažo atlikimas, vizualinės reklamos produktų projektavimas, fotografavimo pagrindai, augalų komponavimas, picų gamyba.
„Pernai startavusi naujovė susilaukė nemažo susidomėjimo tiek iš profesinio mokymo, tiek iš bendrojo ugdymo mokyklų, tad šiemet išplėstas profesinio mokymo modulių, į kuriuos galėtų ateiti gimnazistai, norintys dar besimokant mokykloje pasimatuoti profesiją, pasirinkimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą, rašoma pranešime.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis tik dalį programos, t. y. vieną atskirą modulį ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną profesinio mokymo modulį mokinys profesinėje mokykloje galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truks nuo vienų iki dvejų metų. Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesine mokykla susidarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius.
Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį. Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas. Sudarant sąlygas mokytis profesijos dar mokyklos suole, bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams atveriamos daug įvairesnės pasirinkimo galimybės: baigęs mokyklą mokinys gali toliau tęsti mokslus profesinėje mokykloje ar stoti į universitetą, ar kolegiją.
Jam taip pat atsiranda galimybė dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, galbūt susikurti sau darbo vietą, o panorus mokytis toliau studijas rinktis jau išbandžius darbo pasaulį ir gerai apsisprendus dėl specialybės, į aukštąją mokyklą nusinešant ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie itin svarbūs, pavyzdžiui, inžinerinėse specialybėse.
