Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras teigia, jog į nuotolinio mokymo sistemą mokytojai iš pradžių žvelgė skeptiškai: „Kaip ir visada, kai yra pasiūloma kokia inovatyvi idėja, didelio entuziazmo nesukelia, ypač mokytojų auditorijoje.
Pradžioje mažai, kas tikėjo, kad tai įmanoma, ir kad šito reikia. Bet mes pasiekėme tikrai gerus rezultatus, tad tie skeptikai iš pradžių tapo realistais, o po to – optimistais.“
Apie nuotolinio mokymo sėkmę byloja didėjantis norinčių mokytis nuotoliniu būdu mokinių skaičius. Šiuo metu Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi apie 600 mokinių. Direktoriaus pastebėjimu, su mokiniais dirba optimistiškai nusiteikusi entuziastingų mokytojų komanda, kuri užtikrina sėkmingą šios mokymo sistemos vystymąsi.
Nuotoliniu būdu šiuo metu mokosi moksleiviai, turintys specialių poreikių, t.y. rimtų sveikatos sutrikimų, gyvenantys ir/ar dirbantys užsienio šalyse ar kalintys įkalinimo įstaigose.
Galimybė mokytis savu grafiku
A.Daubaro teigimu, nuotolinis mokymasis šiandien prilygsta tradicinėms pamokos: „Mokiniai dirba reguliariai pagal nustatytą tvarkaraštį – išklauso kursą, rašo atsiskaitymus, laiko egzaminus. Pamokos prasideda 8 val. ryto ir trunką visą pusdienį, kaip ir įprastai mokykloje.“
Sėkmingai baigę nuotolinį kursą mokiniai gauna valstybės pripažintą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus
Nuotolinės pamokos metu mokiniui suteikiama visa teorinė medžiaga, iliustracijos, žemėlapiai ir kt. būtina dalyko mokymosi medžiaga. Mokinys taip pat gauna ir mokytojo vaizdo pamoką, ją stebėdamas atlieka užduotis.
Nuotolinėje pamokoje skiriamas lygiavertis mokytojo dėmesys: iškilus probleminiams klausimams ar kilus bent menkiausiems neaiškumams, mokinys gali tiesiogiai per „Skype“ pasikonsultuoti su to dalyko pedagogu.
Tie, kurie gyvena kitoje laiko juostoje, dirba ar dėl kitų priežasčių negali tuo metu dalyvauti nuotolinėje pamokoje, yra atleidžiami nuo griežto grafiko: pamokos užduotis jie gali atlikti bet kuriuos paros metu.
Sėkmingai baigę nuotolinį kursą mokiniai gauna valstybės pripažintą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
„Išėję tokį patį mokyklinį kursą kaip ir klasės draugai, nuotoliniu būdu mokęsi moksleiviai gauna mokyklos baigimo atestatą, kuriame apie jokį nuotolinį mokymąsi net neužsimenama“, – teigia mokyklos direktorius.
Palaipsniui pakeis tradicinį mokymąsi
Paklaustas, ar galėtų nuotolinis mokymas palaipsniui pakeisti tradicinį mokymą mokykloje, Ozo gimnazijos direktorius atsako, jog ne tik galėtų, bet ir turėtų pakeisti.
„Neišvengiamai artėjame prie to, kai nebereikės gaišti laiko vykstant į mokyklą, naudoti resursų mokyklų pastatų išlaikymui. Ne paslaptis, jog netgi trečdalį visų švietimo biudžeto išlaidų sudaro mokyklų pastatų išlaikymas.
Klasėje fiziškai stipresnis berniukas dominuoja ir nuslopina tą akiniuotą šachmatininką arba būsimą poetą, ir šis klasėje neturi jokios balso teisės
Mokantis nuotoliniu būdu tokios išlaidos atkrenta, ir galima lėšas panaudoti tikslingam ugdymo kokybės gerinimui“, – tokios pozicijos laikosi A.Daubaras.
Tačiau ar socialinės mokyklos bazės perkėlimas į socialinius tikslus nesukurs dar didesnės tarpusavio izoliacijos? Gimnazijos direktoriaus požiūriu, ne tik nesukurs, bet priešingai – paskatins dominavimą tų moksleivių grupių, kurios paprastai mokykloje būna užgniaužtos fiziškai stipresnių ir įžūlesnių mokinių.
„Socialinių tinklų pranašumas yra tas, kad žmonės juose susirenka pagal savo interesus ir intelekto lygį, todėl gali bendrauti pilnavertiškai. Tuo tarpu klasėje fiziškai stipresnis berniukas dominuoja ir nuslopina tą akiniuotą šachmatininką arba būsimą poetą, ir šis klasėje neturi jokios balso teisės. O socialiniuose tinkluose – priešingai.
Tas, kuris moka formuluoti savo mintis, moka panaudoti savo išsilavinimą, žinojimą kurioje nors srityje, tampa dėmesio centru ir idėjiniu vedliu“, – teigia A.Daubaras.
Unikali pagalbinė priemonė
Mokytojų iniciatyva kuriamos platformos vaizdopamokos.lt iniciatorius Gintaras Lukoševičius teigia, jog 3 metų patirtis įrodė – pamokos gali būti sėkmingai perkeltos ir nemokamai viešinamos videoįrašų formatu.
„Esame išsikėlę tikslą įrašyti visas mokyklose dėstomas pamokas, kurios atitiktų Švietimo ministerijos sudarytą programą. Be to, siekiama išmokyti mokytojus įrašinėti vaizdo pamokas, išplečiant jų darbo įrankių arsenalą, naudojant informacines technologijas“, – teigia projekto vadovas.
Unikali pagalbinė priemonė, pagyvinanti ir papildanti tradicinį mokymosi procesą
Platformoje vaizdopamokos.lt pamokas neatlygintinai kuria mokytojai savo pačių iniciatyva. Mokytojai, dalyvaudami specialiuose mokymuose, pretenduoja gauti profesionalią įrangą pamokų vaizdinei medžiagai ruošti.
„Šiandien svetainėje turime 352 pamokas. Esame įrašę visą 11-12 klasių matematikos kursą. Ateityje plėsimės ir į neformaliojo ugdymo sritis.
Tuomet galimybę prie projekto prisijungti turės ir neprofesionalūs mokytojai“, – apie būsimus planus pasakoja G.Lukoševičius.
G.Lukoševičiaus pastebėjimu, vaizdo pamokos veikiausiai negali tapti pilnaverte alternatyva tradicinėms pamokoms. Tačiau tai – unikali pagalbinė priemonė, pagyvinanti ir papildanti tradicinį mokymosi procesą.
„Dirbdami individualiai mokiniai ugdo savarankiškumą. Sergantiems ar išvykusiems mokiniams tai puiki galimybė mokytis nuotoliniu būdu, neatsilikti nuo kitų klasės draugų“, – teigia platformos vadovas.
„Pamokų peržiūros šiandien viršija 350 tūkst apsilankymų. Turime daugiau nei 1300 „Youtube“ kanalo „sekėjų“. Kol kas visas pastangas dedame į du pagrindinius dalykus. Visų pirma į mokytojų apmokymus, o tam vien entuziazmo jau nebepakanka, nes eilėje jų laukia daugiau kaip 350. Taigi, didesnei plėtrai reikalingos lėšos. Tai antra užduotis, kurią stengiamės įgyvendinti“, – apie svetainės ateitį kalba G.Lukoševičius.
