Diena, kai tvarkaraštį susikuria mokiniai
Sudominti šių laikų vaiką yra lengva, jei laimi konkurencinę kovą dėl jų laiko ir dėmesio, įsitikinusi Jotvingių gimnazijos pedagogė L.Rutkauskaitė. „Mokiniui atėjus į pamoką, mokytojui bent suteikiamas šansas, panaudojant savo asmeninius ir profesinius gebėjimus, užkariauti mokinio protą ir širdį. Savo srities profesionalui nėra sudėtinga tapti įdomesniu pašnekovu nei tuomet on-line socialiniuose tinkluose „kabantys“ draugai. Net jei vaikas atėjo pavargęs, nuliūdęs dėl tądien patirtų nesėkmių, nesunku jam pasiūlyti įdomias, į mokymąsi įtraukiančias veiklas“, – kalbėjo mokytoja.
Savo srities profesionalui nėra sudėtinga tapti įdomesniu pašnekovu nei tuomet on-line socialiniuose tinkluose „kabantys“ draugai.
L.Rutkauskaitė pabrėžė, kad priklauso integruoto ugdymo šalininkams, tačiau labai svarbu, kaip į jį „reaguoja“ pati mokykla. Šiuo aspektu, Alytaus Jotvingių gimnazija pedagogė tikino esanti labai patenkinta. „Mokykla nuosekliai rūpinasi savo darbuotojų kvalifikacija ir skatina inovacijas.
Kiekvienas mokytojas turi puikiai įrengtą darbo vietą, kuri yra aprūpinta naujausiomis technologijomis. Mokykla nuolat dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose, turime VGTU klasę. Asmeniškai man labai svarbi mokyklos nuostata diegti STEAM ugdymo metodiką ugdomojoje veikloje“, – savo poziciją dėstė pedagogė.
Kaip pavyzdį mokytoja pateikė šiemet jau trejus metus mokykloje švenčiamą jos inicijuotą ir su visų mokyklos pavaduotojų pagalba bei kolegų palaikymu organizuotą netradicinio pamokinio ugdymo diena. „Gamtos mokslų diena, kuomet visi mokytojai veda integruoto turinio pamokas skirtas gamtamokslinei kompetencijai ugdyti.
Šią dieną jie turi galimybę patys pasirinkti savo pamokos trukmę, neprisirišti prie užsakytų temų, išbandyti ir taikyti kuo įvairiausius mokymo, vertinimo metodus bei strategijas. Mokiniai patys sau susidaro individualų pamokų tvarkaraštį ir gali rinktis bet kurias pamokas pagal patikusias anotacijas“, – apie išskirtinę mokslo dieną mokykloje, pasakojo L.Rutkauskaitė.
Naudoti mokiniams rūpimas priemones mokymui
Paklausta, kaip pamokų metu kovoja su geriausiais mokinių draugas – mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis, mokytoja tikino sprendžianti problemą kitu kampu. „Puiku, naudokimės tais įrenginiais, bet tik mokymosi tikslais. Jie labai praverčia ieškant papildomos informacijos, kai mokantis grupėje reikia pristatyti bendrą darbą, o tai darome „Padlet“ bendradarbiavimo aplinkoje. Už klasės su mokiniais bendraujame ir bendradarbiaujame virtualioje aplinkoje „Edmodo“. Čia jie man pateikia savo darbus, aš juos vertinu ir komentuoju, netgi padiskutuojame.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kiek vandens lašelių telpa ant euro cento monetos?
Už klasės su mokiniais bendraujame ir bendradarbiaujame virtualioje aplinkoje „Edmodo“.
Galiu pasidalinti nuorodomis į naudingus šaltinius ir mokymosi priemones. Atsiskaitymams naudojame „Socrative“ aplinką. Labai dažnai atsiskaitymus sutariame rašyti namuose open-book metodu. O ką, tinkamai parengtas užduotis galima atlikti ir su knygų, šeimos narių pagalba, saugioje mokiniui aplinkoje“, – kaip į mokymą integruojamos šiuolaikinės priemonės, pasakojo pedagogė.
Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.
Mokosi ir lauko sąlygomis
Vienu iš pagrindinių veiksnių, kaip vaikus įtraukti į mokslą, sudominti juos, mokytoja Lina įvardijo interaktyvumą, mokslo pritaikymų šių dienų gyvenime. „Aš esu biologijos mokytoja ir mano uždavinys yra, kad išeidami į gyvenimą mūsų vaikai gebėtų kuo geriau suvokti juos supančią gamtinę aplinką, bet juk tie patys gamtos dėsniai galioja ir mūsų, tiek realioje, tiek virtualioje socialinėje aplinkose. Mokiniams įdomiausia, kai pademonstruoji gamtos dėsningumų atspindį kitose jų gyvenimo sferose, o tų atspindžių pilna mūsų realybė“, – tikino pedagogė.
Aš esu biologijos mokytoja ir mano uždavinys yra, kad išeidami į gyvenimą mūsų vaikai gebėtų kuo geriau suvokti juos supančią gamtinę aplinką.
L. Rutkauskaitė su kolegomis jau antrus metus vaikams organizuojam ekspediciją į Metelių regioninį parką, kurios metu vaikai iš tiesų įvairias disciplinas „patiria gyvai“.
„Iš asmeninės patirties žinau, kad efektyviausiai įgyjamos aktualios, kažkokiai problemai išspręsti reikalingos žinios. Tai aš savo mokiniams ir kuriu tokias edukacines situacijas, kuriuose jie patys stengtųsi ieškoti reikalingos informacijos, taikyti jau turimas žinias, lavintų gebėjimus, formuotų įgūdžius. Tam, kad motyvuotum mokinius tokiems mokymosi iššūkiams, reikia iškrapštyti juos iš komforto zonos, pakviesti į jiems neįprastas edukacines aplinkas, parodyti kitokius nei klasėje bendradarbiavimo ir mokymosi būdus“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.
„Ekspedicija į Metelių regioninį parką, gyvenimas bei mokymasis lauko sąlygomis, stovyklaujant yra tik ledkalnio viršūnė. Pats ledkalnis – integruotas biologijos, IT, ekonomikos ir lietuvių kalbos modulių dalykas. Tai yra laisvai pasirenkamas I–IV klasių mokiniams skirtas mokomasis dalykas, įtrauktas į jų ugdomuosius planus ir trunkantis visus mokslo metus. Kiekvienas iš modulių yra dėstomas savo srities specialisto. Visos integruotos programos tikslas – organizuoti ir realizuoti mokymąsi gamtoje, kur užfiksuotas mokymosi procesas pavirstų virtualiomis pamokomis internetinėje svetainėje“, – aiškino mokytoja.
Ekspedicija į Metelių regioninį parką, gyvenimas bei mokymasis lauko sąlygomis, stovyklaujant yra tik ledkalnio viršūnė.
Dalyko programa grįsta patirtinio mokymo metodika, kuomet mokomasi iš patirties ir per patirtį, akcentavo L.Rutkauskaitė: „Mokiniai, pasirinkę šį dalyką, susiskirsto į ekspertų grupes pagal savo interesus. Besidomintieji biologija rengia edukacinius užsiėmimus gamtoje, šiemet jų turėsime 5. IT grupė mokosi dirbti su reikalingais IT įrankiais, programomis, kuria internetinę svetainę. Ekonomikos modulio tikslas – organizuoti saugų gyvenimą stovyklavietėje, užtikrinti maitinimą, o lietuvių kalbos modulyje yra planuojama veiklos sklaida.
Nepriklausomai nuo to, kokiai ekspertų grupei priklauso mokiniai, ekspedicijos metu visi dalyvauja tiek edukacinėse veiklose, kurios realizuojamos žygių po Metelių regioninį parką metu. Kaupdami biologinių stebėjimų medžiagą, po to ją apdorodami ir pristatydami, tiek gamina vieni kitiems maistą, rūpinasi malkomis. Kitaip sakant patiria mokymąsi gamtoje ir iš gamtos, kai vienas lauke, šiuo atveju ekspedicijoje – ne karys.
Kodėl tai darome? Retoriškai klausė mokytoja Lina. „Mokyklos Lietuvoje turi nerealizuotas galimybes tobulinti savo ugdymo planus išplėsdamos siūlomų mokomųjų dalykų įvairovę tokiais, kurių programos būtų grįstos netradicinėmis metodikomis, kitokiais turinio konstravimo būdais. Galima laukti, kol tau kažkas pasiūlys jau išbandytą, puikiai veikiantį modelį, tačiau, kodėl gi nesusikūrus jo sau pačiam, būtent tokio, koks labiausiai tinka tai mokyklai, tai bendruomenei“, – svarstė mokytoja.
Mus, pridūrė pedagogė, kuriant savo integruota modulių dalyko programą, į priekį vedė noras leisti savo mokiniams patirti sėkmę ir parodyti, kad bet kokie iššūkiai yra įveikiami, jei yra veikiama kartu.
