Moksleiviai pastebi galimas grėsmes, kurios esą kils įvedus privalomą matematikos brandos egzaminą. Nepaisant galimybės turėti A ir B lygius, mokiniai rinksis išplėstinį matematikos ugdymo kursą, taip sudarydami nepalankias sąlygas mokytis tiems, kurie nori stipriai pasiruošti valstybiniam matematikos egzaminui.
Nesusipratimu LMS vadina ir tai, kad 2016 metų valstybiniam matematikos brandos egzaminui bus rengiamasi pagal matematikos ugdymo programą, skirtą 2013–2015 metams.
„Tai reikštų, kad egzamino užduotys nesiskirtų nuo ankstesnių metų – nebūtų nei loginių, nei praktinių užduočių“, – aiškina LMS.
Tai sustiprins moksleivių nelygybę pagal mokymosi lygius, ypač tų, kurie neturi finansinių galimybių lankyti papildomų pamokų.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad moksleiviai dar dažniau į pagalbą pasitelks korepetitorius, o tai, pasak LMS atstovų, suaktyvins neteisėtą jų veiklą.
„Tai sustiprins moksleivių nelygybę pagal mokymosi lygius, ypač tų, kurie neturi finansinių galimybių lankyti papildomų pamokų. Atsižvelgdama į tai Lietuvos moksleivių sąjunga siūlo imtis atsakingų veiksmų, apgalvoti dėstomos informacijos turinį ir mokymo(si) krūvį bei užtikrinti, jog matematikos brandos egzaminas būtų taikomas moksleiviams nuo 2017–2018 metų, kurie mokytųsi pagal naujai sudarytą ir pakeistą matematikos ugdymo programą“, – prašo LMS.
Jei mokės už studijas, egzamino galės ir nelaikyti
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad šiuo metu viso labo vyksta diskusijos dėl 2016 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas.
„Yra sulaukta įvairių siūlymų dėl bendro moksleivių matematinio raštingumo gerinimo, skatinimo mokinius rinktis fizinių ir technologijos mokslų studijas, privalomų egzaminų“, – portalui 15min.lt aiškino ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Ji pažymėjo, kad dėl 2016 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas sukurta darbo grupė, į kurią įeina universitetų ir kolegijų, studentų ir moksleivių, Nacionalinio egzaminų centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Grupė pritarė siūlymui, kad 2016 metais pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, išskyrus menų studijas, galėtų būti išlaikę matematikos brandos egzaminą.
Abiturientas, nusiteikęs pats mokėti už studijas, galėtų matematikos egzamino ir nelaikyti.
2016 metų priėmimo tvarka turi būti nustatyta iki ateinančių mokslo metų pradžios.
Matematiką renkasi beveik pusė abiturientų
Matematikos brandos egzaminas yra vienas populiariausių tarp abiturientų. Jį kasmet laiko apie 40 proc. visų baigiančiųjų dvyliktą klasę.
Valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris vyks birželio 5-ąją, šiemet laikys 16 538 kandidatai.
Šiemet šalies mokyklas baigia daugiau nei 36,8 tūkst. abiturientų. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 38,5 tūkst. kandidatų.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, privalomas yra tik vienas egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros. Jo tipą – mokyklinį ar valstybinį – renkasi pats mokinys.
Norint gauti brandos atestatą, abiturientams reikės išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei dar vieną pasirenkamą.
Šių metų sesijoje leidžiama laikyti net septynis, o ne maksimaliai šešis, kaip buvo anksčiau, brandos egzaminus.
