Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Moksleiviai šiandien tebesimoko ir iš 1992 metų leidimo vadovėlių

Naujai rašomi vadovėliai yra griežtai reguliuojami: privalo atitikti naujausias Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) programas, turi praeiti Ugdymo plėtotės centro (UPC) vertinimą, gauti žymą. Tačiau senų vadovėlių, išleistų, tarkime, 1992-aisiais, niekas mokykloms nekliudo naudoti ir toliau, jeigu jie ir neatitinka programų. Sprendimas (ne)pirkti naujus vadovėlius priklauso mokytojui.
Egzaminų stresas
Mokinė / Fotolia nuotr.

„Bet, ar būtų protinga išmesti, tarkime, lietuvių literatūros chrestomatiją?“, – 15min retoriškai klausė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Tuo metu Ugdymo plėtotės centro direktoriaus Giedriaus Vaidelio nuomonė šiuo klausimu griežtesnė – iš tokio senumo vadovėlio mokoma būti negali: „Nors yra kai kurios temos genialių autorių, kurių neturi kuo pakeisti“.

Suprasti akimirksniu

  • Lietuvos mokyklos 2013 m. įsigijo 388 291, 2014 m. – 400 264, 2015 m. – 321 373 vadovėlių
  • Vadovėliams ir mokymo priemonės įsigyti skiriama lėšų suma vienam mokiniui metams – 20,37 Eur
  • Brangiausi – pasirenkamųjų dalykų vadovėliai, pvz., filosofijos vadovėlis apytikriai kainavo beveik 16 eurų
  • Mažiausiai kainavo priešmokyklinio ugdymo vadovėliai – iki 5 eurų

Vadovėliai peržiūrimi ir atnaujinami tada, kai mokykloms pateikiamos naujos bendrosios programos, pavyzdžiui, 2008 metais, 2011 metais, dabar tai bus padaryta 2017 metais. Išimtis – lietuvių kalbos vadovėliai. Pastarieji peržiūrėti 2016 metais. Vadovėlio galiojimo laikas – ketveri metai.

Kaip vertinami vadovėliai?

„2016 metais parengtas naujas Vadovėlių vertinimo kriterijų projektas. Nustatyta, kad jeigu vadovėlio medžiaga neatitinka bent vieno šios srities kriterijaus, toliau ji nėra vertinama“, – aiškino švietimo ir mokslo viceministrė G.Krasauskienė.

Pagal atnaujintus vertinimo kriterijus trys vertintojai įvertina, ar vadovėlio medžiaga tinkama vertybinėms nuostatoms ugdyti(s), ar dera su ugdymo programomis ir yra dalykiškai tiksli, ar tinkama amžiaus tarpsniui, ar vadovėlio metodinė struktūra tinkama mokytis.

„Jeigu vadovėlio medžiaga atitinka visus kriterijus (jų yra 20), formuluojama išvada, kad vadovėlis tinkamas naudoti ugdymo procese ir informacija apie jį skelbiama Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazėje“, – 15min sakė viceministrė.

G.Vaidelis antrindamas viceministrei patikslino, kad ši Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazė pradėjo veikti 2011 metų rugsėjo 1 dieną. Joje pateikiama informacija apie bendrojo ugdymo dalykų vadovėlius ir jų tinkamumą naudoti ugdymo procese.

„Švietimo bendruomenės nariai šioje bazėje gali rasti išsamią informaciją apie naudojamus ir naujai išleidžiamus vadovėlius. Mokytojams yra galimybė pateikti atsiliepimus ir komentarus apie jiems aktualius vadovėlius, sudaryti pageidaujamų vadovėlių sąrašą. Mūsų ekspertai visada pakonsultuoja mokytojus dėl vienokio ar kitokio vadovėlio kokybės“, – sakė G.Vaidelis.

Šioje bazėje yra ir 1992 metų leidimo vadovėlių, tačiau, pasak pašnekovo, tokie tik trys: Pasaulio dalių geografija 1 dalis, Lietuvių kalbos (gimtosios) skaitiniai IX klasei, spec. poreikių mokiniams ir Prancūzų kalbos vadovėlis pradinukams. Jiems esą programų turinys iš esmės neturi įtakos arba reikalingas tik keliems ar keliolikai mokinių. „Bet ir tai nereiškia, kad juos mokytojai privalo naudoti ugdymo procese“, – pridūrė G.Vaidelis. Anot jo, vadovėliai, kurie visiškai neatitinka programų, nėra perkelti į Vadovėlių duomenų bazę.

ŠMM duomenimis, Lietuvos mokyklos 2013 m. įsigijo 388 291 vadovėlių, 2014 m. – 400 264, 2015 m. – 321 373 vadovėlių. Iš viso: 1 109 928 vadovėlius.

Laisvė rinktis

Mokyklos, anot G.Krasauskienės, visiškai laisvos pasirinkti, kokius vadovėlius ir priemones įsigyti: „Jeigu vienas ar kitas vadovėlis yra „Galiojančių vadovėlių sąraše“, tai dar nereiškia, kad būtina jį įsigyti“. Jos teigimu, mokykloms vadovėlius siūlo 99 leidyklos. „Visų mokomųjų dalykų vadovėlių leidyba dubliuojama, leidžiami alternatyvūs ar kelių rūšių vadovėliai, tad pasirinkimo laisvės tikrai yra“, – sakė G.Krasauskienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Genoveita Krasauskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Genoveita Krasauskienė

ŠMM visada primena, kad vadovėlis, ypač vyresnėse klasėse, nėra pagrindinė mokomoji priemonė.

„Yra kitų, patrauklesnių ir šiuolaikiškesnių ugdymo priemonių ir būdų, daug medžiagos perkelta į skaitmeninį ugdymo turinį, pvz., portalai emokykla, ugdymo sodas, šaltiniai.info ir kt“, – teigė G.Krasauskienė. Anot jos, šiuolaikinis vadovėlis nebėra viena paprasta knygutė, iš kurios mokytojai užduoda, o mokiniai pasyviai mokosi. Jis turi įvairiausių, taip pat ir interaktyvių priedų (vadoveliai.emokykla.lt).

Nesikeičia skiriama suma

Vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skiriama lėšų suma vienam mokiniui metams nuo 2009 m. nesikeičia (pvz., 2009 m. – 70 Lt, 2012 m. – 70 Lt, 2016 m. – 20,37 Eur).

„Iš apskaičiuotos lėšų sumos mokykla pati sprendžia, kiek lėšų panaudoti vadovėliams įsigyti, kiek mokymo priemonėms (kompiuteriams, daiktams, medžiagoms, įrangai ir kt.)“, – aiškino viceministrė.

Mokinio krepšelio lėšų paskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyta, kad mokyklos tam turi skirti ne mažiau nei 80 procentų rekomenduojamos sumos. Savivaldybių mokyklos vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti panaudojo: 2013 m. – 10949,5 tūkst. Eur; 2014 m. – 13657,8 tūkst. Eur; 2015 m. – 12560,5 tūkst. Eur.

„Skiriamų lėšų nemažėja. Aišku yra kitų problemų, tokių kaip mokinių mažėjimas mokyklose, mokytojams paprasčiau dirbti su tomis pačiomis mokymo priemonėmis ir vadovėliais. Mokyklos jau skiria tam tikrą dalį lėšų skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti“, – komentavo G.Vaidelis.

Sprendimą priima mokytojai

Anot jo, vadovėlių kainos ir kokybės santykis irgi verčia racionaliai elgtis ir tausoti valstybės turtą, arba jeigu kažkas kardinaliai nepasikeitę, nepirkti kasmet naujų, kur kartais tik dizainas yra pakeistas, o turinys, užduotys, tekstai beveik nepasikeitę.

Renginio organizatorių nuotr./Vadovėlių paroda Vilniuje
Renginio organizatorių nuotr./Vadovėlių paroda Vilniuje

„Bendrojo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija nustato, kad mokytojas apsisprendžia dėl tinkamų mokymo(si) priemonių parinkimo ir panaudojimo. Patys mokytojai, atsižvelgdami į mokyklos turimus materialinius išteklius, priima sprendimą, kokias mokymo priemones pasirinks, kad užtikrintų geros kokybės ugdymą“, – teigė G.Vaidelis.

ŠMM duomenimis, mokyklos 2013–2015 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti išleido nuo 98 proc. iki 99 proc. lėšų, kurios tam tikslui ir buvo numatytos mokinio krepšelio metodikoje. Apklausa buvo atlikta keliais pjūviais, kad parodytų išsamesnį vaizdą.

Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad daugiausia vadovėlių per trejus metus įsigyta matematikai ir lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti vyresnėse klasėse. Vidutinė vieno vadovėlio kaina yra apie 9,50 euro. Brangiausi – pasirenkamųjų dalykų vadovėliai, pvz., filosofijos vadovėlis apytikriai kainavo beveik 16 eurų. Mažiausiai kainavo priešmokyklinio ugdymo vadovėliai – iki 5 eurų.

Baigiama rengti nauja tvarka

Šiuo metu baigiama rengti nauja Vadovėlių rengimo ir aprūpinimo jais tvarka, kuri griežčiau kontroliuos ir geriau užtikrins vadovėlių kokybę ir aprūpinimą. Be to, pasak G.Vaidelio, šiandien jau visas pasaulis kalba apie mokymo priemonių įvairovę ir modernumą, taigi ne tik vadovėlį.

„Panaudodami įvairių fondų lėšas, biudžeto lėšas rengiame kartu su įvairiomis įmonėmis ir leidėjais (iš jų perkamos paslaugos) modernias mokymo priemones, tarp jų – ir vadovėlius. Džiugu, kad ir vadovėlių leidėjai taip pat jau plėtoja savo veiklą ir vis didesnė tokių mokymo priemonių pasiūla mokykloms“, – kalbėjo G.Vaidelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?