Tokie Vyriausybės siūlymai sukėlė diskusijų audrą socialiniuose tinkluose tarp Lietuvos moksleivių: didžioji dalis piktinasi ir sako, kad reformos pradedamos ne nuo to galo. Ne tik piktinasi, bet ir siūlo moksleiviams susivienyti.
Kilo dvi iniciatyvos
Dalis moksleivių pasisako prieš tokius švietimo sistemos pokyčius ir ragina rašyti peticiją. Šiuo metu yra surinkta virš 31 000 parašų po peticija, kurią ketinama pateikti Vyriausybei.
Tai ne vienintelė moksleivių iniciatyva. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas iniciatyvinis puslapis „Aš – prieš mokslo metų ilginimą“, kuris skatina moksleivius masiškai siųsti laiškus į Švietimo ir mokslo ministeriją.
„Mes, moksleiviai, nesijaučiame išgirsti, spaudoje teigiama, kad neprieštaraujame ar net sutinkame su ŠMM siūlymu, todėl ėmėmės iniciatyvos – per ateinančias dienas šimtai Lietuvos mokinių, nepritariančių ministerijos sprendimui, išsiųs laišką prašydami keisti komunikacijos pobūdį, atšaukti sprendimą ilginti mokslo metus, kadangi šiandien svarbiau užtikrinti pamokų kokybę, o ne didesnį jų skaičių“, – taip nurodyta moksleivių prašyme.
Siūlo pagalvoti apie emocinę aplinką
Vilniaus Žemynos gimnazijos mokinė Dovilė (vardas pakeistas, – aut. past.) teigia, jog mokslo metų ilginimas neturi būti pagrindinis prioritetas, nes, pasak jos, gerinant švietimo sistemą reikia pradėti nuo emocinės aplinkos mokyklose ir taip užtikrinti gerą mokymąsi.
„Aš pasisakau prieš mokslo metų ilginimą. Kodėl? Mano nuomone, yra gerokai daugiau dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį gerinant švietimo sistemą. Kaip jau minėta įvairiuose pasisakymuose, dėmesį reikėtų kreipti pirmiausia į emocinę aplinką“, – sako Dovilė.
Moksleivė pažymi, kad reikėtų pagalvoti ne apie mokslo metų ilginimą, o apie moksleivių motyvaciją.
„Pirmiausia reikia kelti motyvaciją, kad sugebėtume išbūti tiek pamokų, kiek turime dabar. Ilginant mokslo metus, mokyklos patalpos nėra palankios arba pritaikytos sezoniniams karščiams, todėl kyla koncentracijos stoka“, – sako Dovilė.
Vasarą mokyklos nepritaikytos mokytis
Dovilei antrina Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokinys Dominykas Šapranauskas. Jis tikina, kad Lietuvos mokyklose nesudarytos tinkamos sąlygos mokytis vasarą, kai karšta.
„Ilginant mokslo metus prireiks papildomų išlaidų, kad patalpos būtų pritaikytos mokytis vaikams vasarą.
Tarkime, reiktų įdiegti kondicionierių sistemą kiekvienoje klasėje, nes mokytis esant 25 laipsnių karščiui 6-7 valandas per dieną, kai nėra tinkamo papildomo vėdinimo, neįmanoma tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – sako D.Šapranauskas.
Ilginti – nereiškia gerinti
Pasak mokinių, Švietimo ir mokslo ministerija pirmiausia turi keisti ugdymo planą, tada planuoti kitus žingsnius.
„Mes turime keisti ugdymo planą, bet ne ilginti mokslo metus. Ilginti – nereiškia gerinti. Sako, kad kitose Europos valstybėse mokiniai mokosi ir vasarą. Bet jų krūvis, pamokų skaičius per visą dieną yra mažesnis.
Kur kas svarbiau yra dažniau tikrinti mokytojų kompetenciją, taip pat, kaip ir ką mes mokomės. Taip pat svarbu į ugdymo planą integruoti daugiau praktikos darbų ar metinių projektų. Reikia tokių pokyčių, tuomet ir mokinių rezultatai pagerės“, – sakė vienos Vilniaus gimnazijos mokinių savivaldos prezidentė Ieva V.
Ieva siūlo orientuotis į Skandinavijos šalių ugdymą, kur didelis dėmesys sutelktas į moksleivių saviraišką.
„Ar kas nors yra girdėję apie Skandinavijos šalių ugdymą? Šios valstybės yra labai stiprios, visiškos lyderės, bet ar jų mokiniai šitaip mokosi, kaip mes? Tikrai ne. Dėmesys yra sutelktas į mokinių saviraišką, jų stipriausias puses. Taip, mokiniai mokosi tuos pačius dalykus, bet viskas yra kitaip: pamokų trukmė, dėstoma medžiaga, klasių mokiniai yra maišomi, tvarkaraščiai keičiami ne kas metus, o kur kas dažniau.
Pas mus, Lietuvoje, viskas yra atvirkščiai. Tai kodėl gi Lietuvai nepasekus pirmaujančių Europos valstybių švietimo sistemos pavyzdžiu? Nes dabar Lietuvoje mokymosi procesas nukreiptas į brandos egzaminus ir pasiruošimą jiems“, – sako Ieva.
