„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Moksleivių sąjungos prezidentė S.Aškinytė: nėra kitos alternatyvos kaip tik laikyti brandos egzaminus

Esame įpratę manyti, kad už švietimą atsakingi yra suaugusieji – politikai, mokyklų vadovai, mokytojai, švietimo skyrių darbuotojai. Pavyzdžiui, dabar politikai kalba apie tai, kad valstybinius brandos egzaminus (VBE) reikia atidėti, panaikinti. Tačiau ar pakankamai įsiklausome į pačių moksleivių nuomonę? Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aškinytės tvirtinimu, VBE nėra pati geriausia vertinimo sistema, bet dabar tiesiog neturime kitos alternatyvos. Jei atsisakysime egzaminų ir skaičiuosime metinius vidurkius, dėl to nukentės patys gabiausi moksleiviai.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

– Kokia yra moksleivių nuomonė apie VBE?

– Mes matome, kad šiuo metu nėra kitos alternatyvos kaip tik laikyti VBE. Kitaip nukentės patys abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė statistiką, kuri akivaizdžiai rodo, kad skirtumai tarp VBE rezultatų ir mokyklose rašomų pažymių vidurkių yra didžiuliai. Dešimtukas vienoje mokykloje neprilygsta dešimtukui kitoje.

Mes matome, kad šiuo metu nėra kitos alternatyvos kaip tik laikyti VBE.

Vadinasi, jei nebūtų VBE, nukentėtų gabūs moksleiviai, kurių mokyklose keliami aukštesni reikalavimai ir gauti gerą pažymį nėra lengva. Be to, VBE svarbūs stojant į aukštąsias mokyklas užsienyje. Taip pat svarbu, kad lygias galimybes turėtų tie, kurie studijuoti stos ne šiemet, o kitąmet.

Asmeninio archyvo nuotr./Sara Aškinytė
Asmeninio archyvo nuotr./Sara Aškinytė

Taip pat didelė dalis moksleivių nenori, kad VBE būtų atidėti, nes tai gali trukdyti stojimui į užsienio aukštąsias mokyklas arba darbui vasarą. Mūsų manymu, geriau pasiruošti VBE padėtų konsultacijos. Šiuo metu kaip tik renkame nuomones ir teiksime savo pasiūlymus ŠMSM.

– Kaip pati manote, ar įmanoma pasiruošti VBE karantino sąlygomis?

– Čia svarbiausia išlikti sąmoningiems ir motyvuotiems. Daug kas priklauso nuo pačių moksleivių. Taip pat labai svarbu lankyti konsultacijas, kurios suteikiamos dvyliktokams. Manau, kad tikrai įmanoma „užtaisyti“ spragas ir pasivyti kitus, net jei dėl nuotolinio ugdymo buvo atsiliekama.

Didelė dalis moksleivių nenori, kad VBE būtų atidėti, nes tai gali trukdyti stojimui į užsienio aukštąsias mokyklas arba darbui vasarą.

– Tačiau jūs pripažįstate, kad nuotolinio ugdymo metu mokytis yra sunkiau?

– Namie, neprižiūrint klasės draugams, viskas priklauso nuo tavęs paties. Tikrai didelis krūvis tenka moksleiviams. Jiems reikia patiems planuotis savo laiką, patiems būti motyvuotiems, patiems ruoštis pamokoms, patiems aktyviai dalyvauti pamokose. Dėl to, kad viskas vyksta vienoje vietoje, labai sunku atskirti poilsį nuo darbo. Moksleiviai sako, kad jiems pritrūksta motyvacijos ir laiko planavimo įgūdžių. Dėl nuotolinių pamokų atsiranda labai daug trikdžių, kurie gali nukreipti dėmesį. Mokiniams sunku įlipti į naujas vėžes ir susiorientuoti mokymosi procese. Bet jau matome, kad padėtis šiek tiek gerėja.

Mokiniams sunku įlipti į naujas vėžes ir susiorientuoti mokymosi procese.

– Teko girdėti, kad įvairių darbų darymas vienu metu – vadinamasis multitaskingas ne padeda greičiau darbus atlikti, o kaip tik kenkia. Ar pati užsiimi šalutine veikla, kai mokaisi nuotoliniu būdu? Pavyzdžiui, bandai susirašinėti su draugais?

– Tikrai yra pagunda atrašyti draugams. Bet tai neduoda geriausio rezultato, nes tada nesu susikaupusi. Jei blaškausi, sunku prisiminti, kas buvo pamokoje: neišgirstu užduoties ar atsiskaitymų datų.

Kai esi motyvuotas, nori suspėti viską, kas tau patinka, ir dar gerai mokytis, ieškai išeičių.

– Kas tau pačiai padeda planuoti savo laiką?

– Kai buvau moksleivė (dabar jau studijuoju Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute), turėjau daug visuomeninės veiklos, sportavau. Kartais namų darbams atlikti laiko pristigdavo, tačiau svarbiems atsiskaitymams pasiruošdavau būtent todėl, kad mokėjau planuoti laiką. Kai esi motyvuotas, nori suspėti viską, kas tau patinka, ir dar gerai mokytis, ieškai išeičių.

Man padėjo patirtis jaunimo organizacijose: mokinių savivaldoje, moksleivių sąjungoje ir kitose organizacijose. Ten sužinojau ir apie laiko planavimą – kaip rinktis svarbiausius dalykus, išsidėlioti juos prioritetų tvarka. Tada jei laiko nelieka, tai tik tam, kas mažiausiai svarbu.

– Daugelis skundžiasi ir tuo, kad mokantis namuose sunku susikaupti, nes trukdo šalia esantieji – brolis, sesuo ar nuotoliniu būdu šalia dirbantys tėvai. Gal žinai kokių gerų patarimų, kas padeda susikaupti?

– Sutinku, kad namuose susikaupti nėra lengva – trūksta erdvės, ramybės. Ypač sudėtinga situacija tiems, kurie turi mažų sesių ar brolių. Vienintelis patarimas būtų pasiruošti pamokoms iš anksto. Pasiruošti darbo vietą, kad niekas neblaškytų: išsijungti pranešimų garsą, susidėlioti vadovėlius, kurių reikės. Pasakyti šeimos nariams, kad dabar keturiasdešimt penkias minutes vyks svarbi pamoka ir jums reikės susikaupimo ir ramybės. Tikėtina, kad šeimos nariai supras ir leis mokytis.

– Pati mokydamasi išsijungi pranešimų garsą?

– Taip. Kai reikia mokytis tikrai svarbų dalyką, išsijungiu pranešimų signalus ir padedu į šalį telefoną. Garsas ar vibracija blaško dėmesį ir trukdo mokymosi procesui. Taip galima prarasti daug vertingos medžiagos.

– Bet jei pamoka neįdomi arba klausaisi dalykų, kurie pačiai jau žinomi, argi nesinori dirstelėti į draugų žinutes?

– Jei pamokos yra labai didelė kančia, manau, pirmiausia reikėtų pasikalbėti su mokytoju ir pasakyti, kad kažkas nėra gerai. Reikėtų spręsti šitą dalyką. Viskas priklauso nuo moksleivio sąmoningumo. Jei jis tikrai mato, kad gerai supranta temą ir jam viskas aišku, gal ir nieko tokio neklausyti. Svarbu apsibrėžti, ko mes norime pasiekti kiekvienoje pamokoje.

– Galbūt daugelis moksleivių bijo kalbėtis apie problemas mokykloje dėl to, jog mano, kad jų niekas neklausys? Kokia tavo patirtis moksleivių savivaldoje? Ar su mokytojais kalbėtis yra įmanoma, ar jie išklauso moksleivių nuomones?

– Vyrauja baimė, kad mokytojai neišklausys ir neįvertins moksleivių nuomonės. Dėl to ir prisijungiau prie mokinių savivaldos veiklos, nes norėjau keisti dalykus, kurie mokykloje man nepatinka. Iš patirties galiu pasakyti, kad su mokytojais susitarti tikrai įmanoma. Žinoma, kartais kyla nesusipratimų. Būna, kad neišeina susikalbėti iš pirmo karto, tačiau iš trečio karto pavyksta. Kaip moksleiviai mes turime teisę reikšti savo balsą. Reikia keisti senovinį mąstymą, kad mokinys tik sėdi suole ir tyli. Todėl drąsinu moksleivius, kad nebijotų kalbėti. Mokinių savivalda tam gali būti puikus įrankis.

Tikrai ne visada moksleiviai nori palengvinimų.

– Dažnai mokytojai būna įsitikinę, kad moksleiviai nori tik palengvinimų. Pavyzdžiui, kad galėtų mažiau mokytis. Bet turbūt tai ne visada tiesa?

– Tikrai ne visada moksleiviai nori palengvinimų. Dažnai mokiniai turi labai gerų pasiūlymų – ypač apie tuos dalykus, kuriuos sunkiai mato mokyklos administracija.

Geras pavyzdys – tie patys nuotolinio mokymosi tvarkaraščiai. Penkių minučių pertrauka yra per trumpa pailsinti ir galvai, ir akims. Mokytojai iš eilės aštuonių pamokų dažniausiai neveda, todėl jie tiesiog tos problemos nepastebi.

Patys moksleiviai geriausiai mato, kaip dirbti patogiausia.

Moksleiviai paprašė, kad pertraukos būtų ilgesnės ir daugelis mokyklų sutiko su pasiūlymu. Lygiai taip pat su nuotolinio mokymosi programų pasirinkimu. Patys moksleiviai geriausiai mato, kaip dirbti patogiausia.

– Dabar daug diskusijų vyksta apie skaitmeninio turinio kūrimą. Kokia moksleivių nuomonė šiuo klausimu?

– Jau kurį laiką kovojame, kad laisvai prieinamo skaitmeninio turinio būtų daugiau. Manome, kad pedagogų nuskanuoti vadovėlių puslapiai tikrai nėra skaitmeninis turinys, be to, tai nesuderinama su autorinėmis teisėmis.

Vis dar trūksta pasitikėjimo moksleiviais.

Labai svarbu žengti žingsnį į skaitmeninį švietimą, prieinamą kiekvienam moksleiviui

– Pačiai norisi pakeisti požiūrį į moksleivių savivaldą. Tvirtini, kad tai nėra renginių organizavimo būrelis, o rimtas demokratinis organas. Kodėl šis požiūris sunkiai keičiasi?

– Vis dar trūksta pasitikėjimo moksleiviais. Jei reikia organizuoti Valentino dienos vakarą ar Kalėdų vakaronę, mokytojai tikrai kreipsis į moksleivius. Bet kai reikia spręsti tam tikras infrastruktūrines, tvarkaraščių arba valgyklos problemas, kuriose moksleiviai lygiai taip pat dalyvauja ir turi balsą, moksleivių nuomonės paisoma daug mažiau. Manoma, kad moksleivis nesupranta, nes yra jaunas, neturi patirties. Tai labai prastas, nuvertinantis požiūris.

Todėl ir esu įsitikinusi – jei mokinių savivaldos reikšmė Lietuvos mokyklose išaugtų, vėliau pasiektume didelių pokyčių visuomenėje.

Mokinių savivaldos veikla yra demokratijos šaknys. Joje nuo pat mažens moksleivis mokomas prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, jausti tapatumą su sprendimais vykstančiais mokykloje. Čia mokinys suvokia, kaip vyksta demokratiniai procesai. Tai visapusiškai ugdo moksleivius.

Todėl ir esu įsitikinusi – jei mokinių savivaldos reikšmė Lietuvos mokyklose išaugtų, vėliau pasiektume didelių pokyčių visuomenėje. Matome, kad jauni žmonės, kurie dalyvauja jaunimo organizacijų veiklose vėliau aktyviai dalyvauja rinkimuose, prisideda prie valstybės procesų. Pavyzdžiui, aš pati dabar studijuoju politikos mokslus.

Po truputį moksleiviai ima matyti, reaguoti ir keisti dalykus mokykloje.

– O nuo ko prasideda pokyčiai mokykloje? Ar mokytojai turi skatinti moksleivių aktyvumą, ar viskas prasideda nuo moksleivių?

– Pastebėjome, kad dažniausiai prasideda nuo moksleivių. Klasikinis pavyzdys: nėra tualetinio popieriaus. Dažniausiai tai sprendžia moksleiviai. Jie pastebi problemą, nes ji atsiranda tualetuose, į kuriuos jie eina. Pastebėjome, kad nuo tokių mažų problemų moksleiviai susiburia į grupelę ir prašo pokyčių. Taip po truputį moksleiviai ima matyti, reaguoti ir keisti dalykus mokykloje. Aišku, yra puikių pavyzdžių ir kai mokytojai skatina jungtis. Šie mokytojai galbūt patys turėjo gerų patirčių mokinių savivaldose, tarybose. Jie supranta, kad moksleiviai gali būti puiki pagalba mokyklos atmosferai gerinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs