„Kas lemia mūsų pasirinkimus? Kodėl vieni renkasi tiksliuosius, kiti – humanitarinius mokslus?“, – toks klausimas sukosi mano galvoje po apsilankymo VGTU elektronikos fakultete.
Ar stereotipas, kad tikslieji mokslai yra sunkūs ir nuobodūs – neišgąsdina moksleivių? Kaip sudominti jaunąją kartą? Savo nuomonę šia tema išsakė VGTU doc. dr. Sonata Tolvaišienė.
Iš anksto suformuojamas požiūris ir nusiteikimas. Tai reikėtų keisti.
„Tokį požiūrį reikia skiepyti nuo pat mažens. Ne devintoje ar dvyliktoje, o jau pirmoje klasėje reikia vaikams rodyti, kad technikos mokslų sektorius yra labai svarbus. Paaiškinti, kad tai dalykai, be kurių nieko nebūtų. Pamirštame, kad pavyzdžiui, be elektros energijos jokie prietaisai neveiktų. Be to, išgąsdiname sakydami, kad inžinerijos mokslai labai sunkūs. Iš anksto suformuojamas požiūris ir nusiteikimas. Tai reikėtų keisti“, – mintimis pasidalijo mokslininkė.
Elektros inžinerija ir magnetiniais laukais besidominti pašnekovė atskleidė, kad vaikystėje svajojo tapti pradinių klasių mokytoja, o fizika ir inžinerija susidomėjo atsitiktinai. Netikėtai pasukusi tiksliųjų mokslų keliu ji ne tik nenusivylė, bet ir puikiausiai įsitvirtino mokslininkų pasaulyje.
Doc. dr. S.Tolvaišienės mokslo populiarinimo paskaitoje „Elektros energetika: aukštųjų technologijų, politikos ir inžinerijos mokslų junginys“ iš Nemenčinės atvykę moksleiviai sužinojo, kaip jų namus pasiekia elektros energija, susipažino su elektros jėgainių tipais, išgirdo apie jų privalumus ir trūkumus.
Ekskursiją Elektronikos fakultete vedęs VGTU doc. dr. Dainius Udris su užsidegimu pasakojo apie Festo, Mechatronikos, Elektros mašinų, Mikroprocesorių, Telekomunikacijų tinklų laboratorijas. Paklaustas, kodėl susidomėjo inžinerija, jis paaiškino: „Senelis buvo elektrikas, aš matydavau, kaip jis dirba, taiso kavamales, laikrodžius – man tai patiko. Mokyklos laikais visus Vilniuje veikusius būrelius, susijusius su elektronika, esu lankęs.“
Kai darbas patinka, tai net nejauti, kad dirbti. Ir namuose visada ką nors konstruoju. Tai – gyvenimo būdas.
Elektronikos entuziastas apie įvairius prietaisus galėtų pasakoti ilgai, tačiau paskaitos laikas buvo ribotas. Labiausiai moksleivius sužavėjo mokslininko parodytas iš gėrimo skardinės pagamintas kosminis palydovas. Doc. dr. D.Udris, paklaustas, ar elektronikos studijos yra perspektyvios, pabrėžė, kad specialistų poreikis didelis, o dirbti daugelis pradeda dar studijuodami.
„Kai darbas patinka, tai net nejauti, kad dirbti. Ir namuose visada ką nors konstruoju. Tai – gyvenimo būdas“, – sakė jis.
Paklaustas kaip sudominti vaikus, mokslininkas paaiškino, kad reikia išbandyti jėgas vienoje ar kitoje srityje: „Svarbiausia, kad moksleiviai kažką pabandytų, nes galimybių tikrai yra: namuose kiekvienas turi seną žaislą ar neveikiantį prietaisą, kurį gali pabandyti sutaisyti ar perdaryti.“
Reikia pripažinti, kad klausydama doc. dr. D.Udrio pasakojimo ir pati sumaniau, kad grįžusi namo atversiu ne vienerius metus tarnaujantį ir retkarčiais stringantį kompiuterį. Kaip man sekėsi? Vien išvalius dulkes kompiuteris tapo greitesnis, tačiau sužinojau, kad atėjo laikas keisti kietąjį diską.
* Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
