Pranešime dėstoma, kad „mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES“, lyginant su, pavyzdžiui, Estija, Lietuvoje „mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra 2–2,5 karto mažesni“, „mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus“.
Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį.
„Susiklosčiusi padėtis yra netoleruotina. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau atitaisyti vis gausesnį protų ir talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius. Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo (ir apskritai visos švietimo sistemos) finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja“, – rašoma pranešime.
„Mūsų skaičiavimais, 2018 m. būtina skirti papildomai bent 66 mln. eurų, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų 50 proc. Iki 2020 m. būtina skirti bent antratiek, kad, lyginant su dabartine padėtimi, aukštojo mokslo sektoriuje atlyginimai išaugtų maždaug porą kartų ir taptų bent minimaliai konkurencingi tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Ilguoju laikotarpiu būtina pasiekti ir išlaikyti mokslininkų ir dėstytojų atitinkamą santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu: pusantro vidutinio darbo užmokesčio – lektoriams, asistentams, mokslo darbuotojams, ir iki 2–2,5 vidutinio darbo užmokesčio – docentams, profesoriams bei vyr. mokslo darbuotojams“, – reikalaujama kreipimesi.
Anot pasirašiusiųjų, peržiūrėtas ateinančių metų biudžetas „leistų kur kas tvirčiau siekti, kad aukštasis mokslas ir sumani, išsilavinusi visuomenė iš tiesų taptų vienu iš svarbiausių valstybės pažangos tikslų, o ne jos „paskutiniu prioritetu“.
Kreipimąsi į prezidentę pasirašo: Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas prof. dr. Dalius Jonkus, Lietuvos filosofų draugijos prezidentė dr. Audronė Žukauskaitė, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas dr. Algimantas Čepas, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvos politologų asociacijos vardu – doc. dr. Liutauras Gudžinskas, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė dr. Neringa Grigutytė, Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė prof. dr. Milda Ališauskienė, Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė prof. dr. Meilutė Ramonienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) svetainėje nurodo, kad iš papildomos 22,6 mln. eurų sumos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui universitetams numatyta paskirstyti 16,9 mln. eurų. Kolegijoms ir institutams bus paskirstyti 5,7 mln. eurų.
„Sieksime, kad jie (atlyginimai – red.) didėtų ir toliau“, – pranešime žiniasklaidai rašo ŠMM.
ŠMM taip pat teigia teikianti siūlymą nuo 2018 m. sausio mokslo institutuose dirbančių tyrėjų pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas („šakutes“) padidinti 20 proc.
Aukštosioms mokykloms skiriamas finansavimas šįmet sieks 251,1 mln. eurų.
Seimas biudžetą patvirtino gruodžio 12-ąją. Jį ir lydinčius įstatymus dar turės pasirašyti prezidentė.
