Universitetų mokslininkai bei studentai iki šiol turėjo nemokamą prieigą prie gausybės tarptautinių mokslinių duombazių, kuriomis galėjo naudotis rengiant atsiskaitomuosius darbus, mokslinius raštus bei tyrimus.
Tačiau didžiąją dalį prenumeratos lėšų dengė ne pačių universitetų, bet Europos Sąjungos (ES) projektinės lėšos, kurios nuo balandžio pirmos, pasibaigus projektui, bus nutrauktos.
Valstybės biudžete šioms duomenų bazėms finansavimas nenumatytas, o aukštosios mokyklos pačios pakankamai lėšų prenumeruoti visus elektroninius leidinius neturi.
„Mes negalime būti atsilikusi šalis, negalinti prieiti prie to, ko mums reikia. Vienaip ar kitaip tai yra tam tikras mokslo ribojimas, kai neprieini prie dalies informacijos“, – 15min situaciją komentavo Vilniaus universiteto (VU) docentas Deimantas Jastramskis.
Jo teigimu, šis praradimas nemažas, bet jį sunku išmatuoti, nes skirtingi mokslininkai naudojasi nevienodomis duomenų bazėmis.
„Vienam mokslininkui vienos ar kelių bazių praradimas gali būti labai svarbus, kitam galbūt tai nesvarbu, nes jis jomis nesinaudoja – čia labai didelė įvairovė“, – teigė jis.
Situaciją vadina absurdiška
Seimo narys socialdemokratas G.Paluckas, prieš keletą dienų dėl šio klausimo kreipęsis į Švietimo mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), susidariusią situaciją vadina absurdiška.
„Situacija yra neįtikėtina ir absurdiška. Akademinė bendruomenė bus priversta piratauti, nes be tų mokslo duomenų, be nuorodų, tu negali dirbti mokslinio darbo. Neįsivaizduoju, kaip iki to nusiritome, bet tai yra neįtikėtina“, – 15min komentavo politikas.
Pasak jo, problema buvo žinoma seniai – dar gruodžio mėnesį, biudžeto tvirtinimo metu, apie tai esą buvo diskutuota, tačiau jokių veiksmų nesiimta.
„Valdantieji buvo įspėti, komitetas buvo įspėtas, Vyriausybė buvo įspėta, tačiau jokių veiksmų dėl to nepadarė, nežinau kodėl.
Parašėme raštą į ministeriją, užklausdami kada, kaip užtikrins, iš kokių vidinių programų perskirstys (lėšas – 15min), nors tai yra rimti pinigai ir tiesiog perskirstymas gali būti labai sudėtingas“, – svarstė G.Paluckas.
Dabartinė sistema – žalinga
Pasak G.Palucko, dabartinė praktika, kai prieiga prie elektroninių išteklių yra finansuojama europiniais pinigais, yra ydinga, nes jiems pasibaigus, paralyžiuojamas mokslinis darbas.
„Tai yra neįtikėtinai ydinga praktika, nes realiai Lietuvoje mokslas, mokslo, fundamentalieji tyrimai yra beveik 100 proc. finansuojami iš europinių lėšų per projektines veiklas – tai yra labai nesaugu ir labai netvaru, nuo projekto iki projekto su tokiomis skylėmis neužtikrinant tęstinumo“, – teigė jis.
Tai yra neįtikėtinai ydinga praktika.
Pasak politiko, elektroniniai ištekliai turėtų būti finansuojami iš šalies biudžeto.
„Nacionalinis biudžetas yra programuojamas ir pasveriamas – užtikrinamas tam tikras tęstinumas, – akcentavo G.Paluckas. – Tu gali kažkokį mokslinį tyrimą finansuoti iš europinių lėšų, tai yra normali praktika, bet tokie dalykai kaip nuolatinis darbo užmokestis arba nuolatinė prieiga prie instrumentų, o duomenų bazės irgi yra instrumentai moksliniuose tyrimuose, turi būti prieinami 24 valandas, 7 dienas per savaitę, nes toks šiandieninis pasaulis.“
Nukentės Lietuvos prestižas
Universitetų atstovai sako, kad susidariusi situacija turės neigiamų pasekmių ne tik šalies mokslininkams, bet ir Lietuvos, kaip partnerės patrauklumui svetur.
„Situacija su mokamų duomenų bazių prenumeravimu švelniai tariant yra nenormali“, – situaciją apibūdino Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius.
Jis paaiškino, kad iki šiol pastaruosius ketverius metus duomenų bazių prenumerata buvo finansuojama pagal projektą „eMoDB: elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“.
Jo lėšomis iki šiol buvo prenumeruojamos 78 prestižinės, aukštos kokybės mokslinės informacijos duomenų bazės, kurios leido 48 institucijoms (universitetams, institutams, kolegijoms) vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kurti inovacijas. Tačiau finansavimas pasibaigs kovo 31 d.
Todėl praėjusiais metais Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Finansų ministeriją ir prezidentūrą su prašymu skirti 15 mln. eurų finansavimą iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR (ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano) įgyvendinimui skirtų lėšų prieigos prie duomenų bazių užtikrinimui 2021–2023 metais.
Situacija su mokamų duomenų bazių prenumeravimu švelniai tariant yra nenormali.
Norėta užtikrinti sėkmingą Valstybės strateginių prioritetų inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimą, Lietuvos institucijų dalyvavimą ES programos „Europos horizontas“, Europos mokslo tarybos ir Europos technologijų ir inovacijų instituto finansuojamuose projektuose.
Tačiau, pasak prorektoriaus, pritrūko lyderystės ir atsakomybės prisiėmimo spręsti šią problemą.
L.Balaševičiaus teigimu, lėšų neskyrimas duomenų bazių prenumeravimui neabejotinai turės įtakos Lietuvos, kaip partnerės patrauklumui Europos mokslinių tyrimų ir Europos aukštojo mokslo erdvėse, gerokai sumažins Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų konkurencingumą tarptautinėje mokslo erdvėje.
„Svarbiausia, tai turės tiesioginį neigiamą poveikį Valstybės strateginių tikslų, siejamų su inovacijų ir mokslinių tyrimų vystymu, veiksmingam įgyvendinimui, nes nebus užtikrintas būtinos mokslo ir inovacijų infrastruktūros funkcionavimas ir tvarumas“, – 15min atsiųstame komentare pabrėžė L.Balaševičius.
Savo lėšų pakankamai neturi
VU duomenimis, paskutinio projekto etapo, trukusio pastaruosius ketverius metus, bendras biudžetas siekė 31,5 mln. eurų.
Iš jų daugiau kaip 26 mln. eurų padengė ES fondas, likusią dalį – 4,7 mln. eurų – skyrė pačios projekte dalyvavusios mokslo institucijos. VU įnašas šiame etape buvo didžiausias – 1,2 mln. eurų.
Šiuo metu VU bibliotekos paslaugų vartotojai turi prieigą prie 90 prenumeruojamų duomenų bazių, kuriose yra apie 616 tūkst. pavadinimų dokumentų. Projektui pasibaigus bendras visų turimų duomenų bazių skaičius sumažės iki 58.
D.Jastramskio teigimu, tam tikrą medžiagą gali tekti pirkti mokslininkams patiems, tačiau kai kurias duombazes prenumeruos pats universitetas, taip „problema yra amortizuojama“.
„Šioje sudėtingoje situacijoje, įvertinus duomenų bazių panaudą, aktualumą ir turinio kokybę, buvo sudarytas svarbiausių duomenų bazių sąrašas ir jų prenumerata pagal turimas galimybes buvo pratęsta, taip išsaugant prieigą prie pačių svarbiausių elektroninių išteklių“, – skelbia VU.
Pasak L.Balaševičiaus, KTU, turėdamas ribotus išteklius infrastruktūrai finansuoti, taip pat galės savo lėšomis 2021 m. finansuoti prieigą tik prie keleto duomenų bazių.
Būtiniausi ištekliai liks nemokami
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto teigimu, prieinamumas prie reikalingiausių išteklių nenutrūks – būtiniausių prenumeratų licencijos, pasibaigus ES projekto lėšoms, bus finansuojamos iš sutaupytų projekto pinigų (2,7 mln. eurų).
Jo teigimu, Lietuvos mokslinių tyrimų institutai, universitetai ir kolegijos galės toliau naudotis Lietuvos mokslininkų labiausiai naudojamomis 8 tarptautinėmis mokslo duomenų bazėmis.
Jas bendru sprendimu atrinko Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, jungianti mokslo ir studijų institucijas ir jų bibliotekas.
„Prieiga prie pasaulinių duomenų bazių būtina tiek mokslininkams, tiek studentams, tad šiemet iš projekto sutaupytų lėšų bus užtikrinta jų prenumerata, kuri būtų nutrūkusi pasibaigus 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiui, – pažymėjo G.Jakštas. – Sieksime, kad ateityje prieiga prie tarptautinių duomenų nebepriklausytų nuo kintančių finansavimo šaltinių, o taptų biudžetinio mokslo finansavimo dalimi“.
