Šias ir kitas artėjančių mokslo metų bendrojo ugdymo naujoves per spaudos konferenciją penktadienį apžvelgė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ilgės mokslo metai
Pasak ministrės, per papildomas ugdymo dienas galės vykti ir pamokos, ir kiti užsėmimai. Ilgindama mokslo metų trukmę ministerija tikisi pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį.
„Galimi įvairūs pasirinkimai. Tą ugdymo turinį galima panaudoti įvairiai, atsižvelgiant į tai, kaip pati savivaldybė, kaip pati mokykla nusprendžia. Buvo labai daug klausimų, ką veikti per tas dienas, tai tiesiog buvo aptartos įvairios galimybės, ir tie siūlymai gimė iš pačių mokyklų ir pačių savivaldybių: galima orientuotis į savo krašto pažinimą, kiti galbūt organizuos darbą klasėje pamokų metu. Tų galimybių yra daug – tą ir norime pasakyti, ir skatiname mokyklų savarankiškumą bei lyderystę“, – dėstė J.Petrauskienė.
Tai gali būti projektinės savaitės, apibendrinančios kažką, ką mes klasės suole turėjome, kad pamatytume, kiek vaikai sugeba atpažinti ir pritaikyti turinį, kurio buvo mokoma elementariuoju būdu.
Kaip sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, 2018–2019-ųjų mokslo metai turėtų pailgėti dar labiau, tačiau, anot jo, papildomos ugdymo dienos nebūtinai turi būti išnaudojamos birželį.
„Man atrodo, būtų blogiausias sprendimas, jei būtų nueita paprasčiau keliu: jeigu buvo mokslo metų pabaiga birželio 1 dieną, dabar būtų tik plius dešimt dienų, o viskas tuose pačiuose formatuose, tose pačiose klasėse su tuo pačiu turiniu. Tai gali būti projektinės savaitės, apibendrinančios kažką, ką mes klasės suole turėjome, kad pamatytume, kiek vaikai sugeba atpažinti ir pritaikyti turinį, kurio buvo mokoma elementariuoju būdu“, – dėstė viceministras.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslo metų ilginimas: vis tiek teks mokytis vasarą
Emocinis saugumas
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) svetainėje skelbia, kad nuo šių mokslo metų pradžios visos mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Iki šiol, anot ministerijos, tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų.
Naujos ugdymo programos
Tarp šių metų naujovių – pradedama įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa.
„Programa rengta kelerius metus, bendradarbiaujant plačiam specialistų ratui. Iš esmės pati programa nėra visiškai nauja, ji yra išaugusi iš dabartinės Sveikatos ugdymo bendrosios programos. Ugdymo plėtotės centras regionuose jau organizavo įvairias konsultacijas, teikė metodinę paramą mokytojams, kad ši ugdymo programa būtų pradėta diegti jau nuo rugsėjo 1-osios“, – aiškino ministrė.
TAIP PAT SKAITYKIYTE: Seimo komitetas aiškinsis, kaip mokyklose vyks integruotas lytiškumo ugdymas
Nuo rugsėjo į pamokas integruoto lytinio švietimo nebus kam mokyti – tam pedagogai neparengti
Nuo rugsėjo, ŠMM teigimu, visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis.
10-yje mokyklų pradinukai pradės mokytis informatikos – tai bandomasis projektas. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. informatikos programa bus išbandoma daugiau pradinių mokyklų. Visuotinai įdiegti naują informatikos mokymo turinį ŠMM planuoja 2020 m.
Kartu su Krašto apsaugos ministerija ŠMM parengė šalies gynybai skirtą pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programą vyresnių klasių mokiniams.
Anot ŠMM, šalies mokyklose taip pat stiprinamas medijų ir informacinis raštingumo ugdymas, o finansinio raštingumo temos įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį.
Neberibojamas pažintinei veiklai skirtas laikas
Nuo rugsėjo 1 d., ŠMM teigimu, neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį.
Mokykla pati galės kūrybiškai organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje.
„Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia, ir galės kūrybiškai organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus“, – teigiama svetainėje.
Pirmą kartą oficialiai bus įskaitoma ir socialinė-pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skiriamo laiko: nuo 5 iki 10 val., bet mokykla gali organizuoti ir daugiau.
Šiais mokslo metais, anot ŠMM, abiturientai jau galės rinktis brandos darbą.
„Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo, – rašo ŠMM. – Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla.“
Pagalba mokiniams
Ministerijos tikinimu, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, grįžusiems iš užsienio, konsultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos 3 val., bus suteikta pagalba. Mokiniai, anot ŠMM, dėl netinkamų sąlygų negalintys ruošti namų darbų namuose, turės turėti galimybę tai daryti mokykloje.
Parama mokykloms
Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų, anot ŠMM, pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai. Ugdymo metodams atnaujinti, inovatyvioms mokymo formoms diegti skirta beveik 5 mln. Eur ES paramos lėšų.
Šiemet, anot ministerijos, atnaujinamos 52 mokyklos. 2017 m. baigiamas statyti Riešės gimnazijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus priestatas, kuriame įsikurs 4-ios ikimokyklinio ugdymo grupės ir 9-ios pradinio ugdymo klasės.
Naujais mokslo metais į klases turėtų susirinkti per 29 tūkst. pirmokų, pernai jų buvo beveik 31 tūkstantis. Ministrė spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad demografinė kreivė stabilizuojasi ir kitąmet pirmokų skaičius jau turėtų augti.
