Dar šiais mokslo metais 1–4 klasių mokiniai turėjo galimybę paatostogauti dešimčia dienų ilgiau nei vyresnėliai. Kitąmet šios galimybės nebebus – pradinukai ilsėsis tiek pat, kiek ir vyresni, tai yra, 18 dienų.
2017–2018-aisiais pradinukams mokslo metai neilgės, tačiau 2018–2019-aisiais prisidės dar 5-ios mokymosi dienos. Tikėtina, kad tuomet mokslo metai jaunėliams baigsis birželio pradžioje.
Didžiausi pokyčiai laukia penktokų, kurie artėjančiais metais ne tik neteks papildomų 10-ties laisvų dienų, bet dar ir mokysis 10-čia dienų ilgiau nei anksčiau. Jų mokslo metai truks ne 32, kaip dabar, o 36 savaites.
Prie tokių pačių taisyklių teks priprasti ir 6–11 klasių mokiniams. Šįmet mokslus krimtę 34 savaites, kitąmet jie tai darys 36.
2018–2019 metais tiek penktokams, tiek šeštokams–vienuoliktokams mokslai prailgs dar 5-iomis dienomis.
Mokslo metai visų klasių mokiniams, kaip įprasta, prasidės rugsėjo 1-ąją. Jų pabaigą, pasitaręs su mokyklos taryba, steigėja savivaldybe ar savininkais, skelbs įstaigos vadovas.
Jis, kaip rašoma ŠMM planuose, kartu su mokyklos bendruomene nutars, kada organizuoti 5-ių pridėtų dienų užsiėmimus 2017–2018 metais ir kaip išdėlioti 10 papildomų mokymosi dienų 2018–2019 metais (dėl kitų 5-ių dienų kiekvienais mokslo metais spręs mokyklos steigėja savivaldybė arba savininkas).
Kadangi mokslo metų pradžia, kaip ir poilsio metas, planuose užfiksuoti, o atostogų trukmė, palyginti su šiais mokslo metais, beveik nesikeis (6–11 klasių mokiniams šįmet atostogos truko 19 dienų, kitąmet ir vėliau truks 18), ateityje jaunuoliams papildomai mokytis teks vasarą.
Nei mokyklų bendruomenės, nei jų steigėja ar savininkai beveik neturės galimybės to pakeisti – nebent dalį pamokų nutars organizuoti savaitgaliais arba vasaros viduryje. Tačiau ir tam užbėgta už akių.
„Ugdymo laikotarpių trukmė paskirstoma tolygiai ugdymo procese per mokslo metus“, – rašoma ŠMM patvirtintame pagrindinio ir vidurinio ugdymo plane.
Anksčiau nepritarę siūlymams, piketavę greta ministerijos, tikinę, kad jau gegužę susikaupti ir mokytis sunku, dabar moksleiviai poziciją keičia ir sako su ministerija sutarimą radę.
Planai sudėlioti taip, kaip buvo pasiūlyta pačių moksleivių.
„Planai sudėlioti taip, kaip buvo pasiūlyta pačių moksleivių“, – teigia Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) jaunimo politikos koordinatorė Laura Masiliauskaitė.
Ji, kalbėdama organizacijos vardu, tikisi, kad papildomos pamokos bus orientuotos į neformalųjį ugdymą.
„Balandžio 20 dieną kartu su ŠMM turėjome bendrą renginį. Moksleiviai turėjo galimybę pamatyti keletą variantų, kaip atostogos bus išdėstytos ateinančiais metais, turėjo teisę pasakyti savo siūlymus – į juos buvo atsižvelgta“, – sako L.Masiliauskaitė.
Balandį šalia ministerijos rengusi protesto akciją prieš mokslo metų ilginimą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nepersigalvojo – pokyčiai jos nedžiugina.
Gaila, kad ministerija neatsižvelgė į visos švietimo bendruomenės nepritarimą – tai rodė visos apklausos.
„Mūsų pozicija nesikeičia. Gaila, kad ministerija neatsižvelgė į visos švietimo bendruomenės nepritarimą – tai rodė visos apklausos. Gaila gerai besimokančių vaikų, kurie galėtų ilgiau pailsėti“, – teigia profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Balandį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, mokslo metų ilginimui nepritarė 63 proc. Lietuvos gyventojų, tarp turinčių mokyklinio amžiaus vaikų – 72 proc. gyventojų.
Anot ŠMM, Lietuvos mokiniai per 10 metų mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse, kur mokslo metai trunka 37–40 savaičių, o Lietuvoje – 34.
„Lietuvos mokinių pasiekimai atsilieka nuo ES šalių vidurkio“, – rašoma penktadienį ministerijos išplatintame pranešime bei priduriama, kad mokymosi laikas yra svarbus ugdymo kokybės faktorius.
Mokslo metų ilginimui pritaria Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.
Pagal planą, abiturientai mokslo metus baigs gegužę – kaip ir dabar.
