Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokinių skaičius siekė apie 327 tūkstančius.
Penktadienį per spaudos konferenciją švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad abiturientų skaičius, palyginti su pernai, mažėja apie 7,5 procento (išankstiniais duomenimis, mažėja nuo 25,5 tūkst. iki 23,6 tūkst.). Pirmokų skaičius irgi mažėja, bet ne taip smarkiai (nuo 30,1 tūkst. iki 29,5 tūkst.).
„Mažiausiai kinta mūsų pirmokėlių skaičius, ateinančių į pirmąsias klases, jeigu lyginame su aukštesnių klasių mokiniais, tai rodo, kad demografinė kreivė šiame etape stabilizavosi“, – žurnalistams teigė ministrė.
Ateinančių metų mokslo trukmė, lyginant su 2017–2018 metais, ilgės penkiomis dienomis. Kaip pažymėjo ministrė, pradinukams mokslo metai ilgėja trumpinant per mokslo metus jiems numatytas atostogas – neprisideda papildomų dienų mokslo metų pabaigoje.
„Vyresnių klasių moksleiviams, kaip ir buvo numatyta, prisideda penkios dienos“, – teigė J.Petrauskienė.
Galutinius sprendimus, kada pridėti papildomas mokslo dienas, priims pačios mokyklos. Tiesa, ministerijos patvirtintame pagrindinio ir vidurinio ugdymo plane rašoma, kad „ugdymo laikotarpių trukmė paskirstoma tolygiai ugdymo procese per mokslo metus“.
Paklausta, ar tolesnis mokslo metų ilginimas rodo, jog praėjusiais metais pradėta praktika pasiteisino, J.Petrauskienė teigė, kad „yra daug švietimo įstaigų, kurios kūrybingai ir atsakingai įgyvendino šį pokytį, yra švietimo įstaigų, kurios tam pokyčiui nebuvo pasirengusios (...), šie metais yra gera proga mokytis iš gerųjų patirčių“.
Spaudos konferencijoje ministrė, be kita ko, teigė, šiemet abiturientai anksčiau nei pernai turės apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys – ne vasarį, bet dar rugsėjį. Taip pat numatoma, kad brandos darbą bus galima pradėti rengti dar vienuoliktoje klasėje (trečioje gimnazijos klasėje).
Ji pažymėjo, kad esminiai su brandos egzaminais susiję pokyčiai Lietuvoje gali būti įvedami tik likus dvejiems metams iki egzaminų. Taip ministrė komentavo planus plėsti kaupiamąjį vertinimą.
„Dabar yra pateiktas siūlymas diskusijai, dėl ko turime sutarti, todėl sprendimo dar nėra (...). Kaupiamasis vertinimas susideda iš dviejų dalių – ta yra dalykų vidurkiai ir brandos darbas arba tos veiklos, kurios yra numatytos kaip savanoriška veikla ar dalyvavimas sporto, muzikos ar kitose veiklose, kur taip pat galima įrodyti, kad yra tam tikras laikas, tai tikros pastangos ir tam tikri rezultatai pasiekti, vykdant tas veiklas“, – dėstė J.Petrauskienė.
„Koks procentinis pasidalinimas tarp šių trijų dalių, kurias miniu – dėl to turėsime sutarti, tikrai kalbėsime ir su moksleivių, ir su mokytojų bendruomene, mokyklų vadovais, Bendrojo ugdymo taryba, ir tik visi sutarę galėsime įteisinti visus pakeitimus“, – sakė ministrė.
Naujais mokslo metas šiemet mokinių sulauks 1115 bendrojo ugdymo mokyklų (2017 metais – 1125), dirbs panašiai tiek pat, kiek ir pernai, mokytojų – apie 33 tūkst. (2017 metais – 33 658).
