Suprasti akimirksniu
- Šiuolaikiniai darbdaviai tikisi IT srityje išprususių ir sumanių darbuotojų
- Mokymas turi tapti vis labiau personalizuotas
- Mokiniai į interaktyvias klases veržte veržiasi
- Kaip mokymosi procesą keičia technologijos
Kokie įgūdžiai padėtų įsidarbinti „Microsoft“ kompanijoje
Apie tai, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla, kad patenkintų šiuolaikinės kartos ir darbdavių poreikius, diskutavo į konferenciją „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla: kaip sudominti Z kartą“, kurią organizavimo mokykloms dėl elektroninio dienyno gerai žinoma TAMO grupė, susirinkę pedagogai ir naujų technologijų specialistai. Pagrindinė diskusijos ašis – į mokyklas turi ateiti naujosios technologijos, kurios iš esmės pakeis mokymosi procesą.
Pasak „Microsoft Lietuva“ Centrinės ir Rytų Europos Daugiašalio departamento švietimo programų vystymo vadovo Danijelio Baceliciaus, šiuolaikinė mokykla turi keistis kartu su darbo aplinkos pokyčiais.
„Anksčiau darbas buvo suvokiamas tik kaip darbo vieta, šiandien kalbama apie tai, kokią vertę darbuotojas gali sukurti savo darbo vietoje. Mat konkurencija tarp įmonių šiandien didžiulė, todėl mąstyti vien apie tai, kokią rinkos dalį norima užimti, jau neužtenka, tenka ieškoti ir kurti naujas rinkas, nes konkurencija tik didėja.
Keičiasi ir pats karjeros suvokimas: vis mažiau žmonių 30 metų dirbs tik vienoje srityje ir daugės 40-mečių, kurie bus pakeitę 10 darboviečių, tai reiškia, kad jie turės daug įvairių įgūdžių. Ateityje darbo vietos taip pat bus paremtos žmonių darbu, bet jį lengvins IT technologijos. Tie patys procesai turėti vykti ir švietimo srityje – technologijos turi padėti mokymosi procesui, padėti mokiniams lavinti savo įgūdžius“, – teigė pranešėjas.
Ką tai reiškia? Būtina kuo greičiau pereiti nuo mokymo proceso, kai mokytojas stovi prieš klasę ir aiškina naują temą, prie projektinės veiklos, kurioje aktyviai dalyvauja patys mokiniai.
„Šių laikų mokymosi proceso esmė – užtikrinti, kad jis būtų maksimaliai efektyvus. Įprastos pamokos keičiasi. Mokiniai mokosi ne tik klasėje, žinių gauna ne tik iš mokytojo. Šių dienų moksleiviai – informacijos vartotojai, informaciją jie gauna iš įvairių šaltinių ir erdvių, todėl mokytojo užduotis – suteikti žinių, kur ir kaip gauti informacijos, padėti ją suvokti ir atsakyti į iškilusius klausimus.
Mokymas tampa vis labiau suasmenintas, kitaip tariant, būtina atsižvelgti, koks yra moksleivis, koks geriausias mokymo būdas jam tinka (vizualinis, audio ar kitoks), koks jo žinių lygis ir pan. Pagaliau labai svarbus tampa bendradarbiavimo aspektas, kai mokiniai, taikydami naujausias technologijas, klasėje ieško bendrų sprendimų, o tai susiję ir su fizinės klasės aplinkos pasikeitimu“, – teigė „Microsoft Lietuva“ atstovas.
Paklaustas, kokių kompetencijų reikia norint įsidarbinti jo kompanijoje, pirmiausia jis pažymėjo mokėjimą bendradarbiauti bei dirbti komandoje ir pabrėžė, kad šių dalykų dabartinėje mokykloje dar nemokoma.
Mokykla po 10-20 metų: mokytis bus įdomu?
„TEO“ ir „Omnitel“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, pristatydamas projektą „Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka“, kuris šiuo metu įdiegtas dviejose Lietuvos mokyklose, teigė, kad naujosios technologijos iš esmės keičia mokymosi procesą.
„Kažkada internete netyčia atradau filmuką, kuriame parodyta, kaip dvejų metų vaikas žiūrinėja spalvotą žurnalą ir nesupranta, kas tai yra. Jis bando pirštu stumti paveiksliukus, o jie nesistumia. Jis susijaudinęs trenkia tą žurnalą į šoną, tėvai jam duoda planšetę ir viskas grįžta į savo vėžes. Tokios ateities aš nenorėčiau matyti. Mes esame persisotinę technologijų“, – sakė pranešėjas.
Netyčia atradau filmuką, kuriame parodyta, kaip dvejų metų vaikas žiūrinėja spalvotą žurnalą ir nesupranta, kas tai yra. Jis bando pirštu stumti, o paveiksliukai nesistumia.
Kita vertus, reikia rasti aukso viduriuką, gražų balansą, kuris leistų tinkamai panaudoti šiuolaikines technologijas, kurios leidžia vis labiau individualizuoti mokymą, daugiau mokytis savarankiškai, namuose. Daugybė mokymosi medžiagos vis labiau prieinama internete, visada galima dar kartą ją peržiūrėti ar išklausyti įrašą. Technologijos mokymąsi leidžia paversti žaidimu, o vaikai visada mokosi geriau, kai jiems įdomu, kai jie jaučiasi komforto zonoje, o ne panikoje ar veikiami streso.
„Technologijų svarba mokykloje vis didėja. Šiandien jau 50 proc. darbo vietose reikalaujama IT įgūdžių, po 20 metų, pagal prognozes, tokių darbo vietų bus jau 90 proc. Be to, Lietuva – nykstanti šalis, mūsų visuomenė sensta, o tai reiškia, kad technologijoms teks vis didesnis krūvis, vis daugiau už mus darys robotai“, – pasakojo A.Šemeškevičius.
Projekto esmė – naujausia technika aprūpintos kompiuterizuotos klasės. Tai reiškia, kad per pamokas vaikai gauna specialias planšetes, mokytojui išskirtas kompiuteris, kurio pagalba jis gali stebėti, ką veikia vaikai planšetėse, klasėje yra daug galimybių teikianti interaktyvi lenta, greitas bevielis internetas, o mokymosi procesui naudojamos elektroninės pratybos.
Gyvi projekto pavyzdžiai – mokiniai veržiasi į pamokas
Kauno Milikonių pagrindinės mokykla tapo pirmąją mokymosi įstaiga, kurioje buvo šis projektas įdiegtas. Pasak jos direktoriaus Jano Ryzgelio, mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, jauniausia mokytoja – 38 metų, todėl naujosios technologijos kolektyvui tapo tikru iššūkiu.
„Tačiau greitai pajutome privalumus. Pastebėjome, kad interaktyvus mokymas labiau motyvuoja mokinius. Lankomumas išmaniojoje klasėje – šimto procentų. Elektroninės pratybos skatina vaikus savarankiškai priimti sprendimus. Mažiau kyla diskusijų dėl įvertinimo. Vaikai labiau pasitiki kompiuteriu negu mokytoju, nes įsitikinę, kad kompiuteris neklysta. Taip pat neburba, kad mokytojas ant jų „užsisėdęs“, kai atsakinėti juos išrenka tam tikra kompiuterinė programa.
Mokytis jiems įdomiau, paprasčiau prisiminti, įsisavinti informaciją, patinka greitesnis darbo įvertinimas. Taip pat išbandėme mokomąją laboratoriją – įvairūs davikliai labai praturtina gamtos, fizikos, chemijos pamokas, nes jų pagalba galima išmatuoti apšvietimą, triukšmą, skysčių rūgštingumą ir pan.“, – įspūdžiais dalinosi pedagogas.
Taip pat projektą „Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka“ įgyvendinančios Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis įsitikinęs, kad akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys. Mokykla taip pat turi keistis, nes keičiasi ją supanti aplinka.
„Svarbiausia susitarti, kas yra šiuolaikiška ir kokie standartai turi būti įdiegti mokykloje, kad ji galėtų vadintis šiuolaikiška. Šiuolaikiškos aplinkos niekada nesukursime, jeigu neturėsite joje orientuotis gebančių mokytojų. Todėl pirmas įspūdis – susitarti su mokytojais, kad mes nesiginčijame, nediskutuojame, mes žengiame šį žingsnį, nes to mums reikia. Bene esminis ginčas – knyga ar technologija. Šiandien knygos galiojimo laikas, ko gera, baigiasi ne todėl, kad knygų staiga pritrūko. Tradiciniai dalykai mums malonūs, komfortiški, bet jie neatitinka laikmečio“, – svarstė pranešėjas.
Šioje mokykloje į projektą buvo įtraukti penktokai ir jau po kelių savaičių paaiškėjo, kad mokiniai į interaktyvias klases veržte veržiasi.
„Superinis dalykas – elektroninės pratybos. Pats esu matęs situaciją, kai matematikos mokytoja eina koridoriumi, ją apspinta vaikai ir šaukia: „Mokytoja, mums jau reikia užduoti namų darbų“. Mat jeigu jie neatliks užduočių, jų zebriukas ar zuikutis nepaeis į priekį. Taigi pratybose gausu ir žaidybinių elementų, ir turinių, tad mokytojui belieka tik iš jo pasirinkti. Be to, mokinius vilioja interaktyvumas – daug kas įgarsinta, animuota, personažai kalba apie save, pavyzdžiui, bitė pasakoja apie save, o ne mokytojas aiškina, kas yra bitė“, – pasakojo E.Kvederis.
EMA pratybos mokymosi procesą paverčia smagiomis lenktynėmis
Kaip pasakojo TAMO grupės ugdymo turinio vadovė Jūratė Mikulevičiūtė, originalios elektroninės ir spausdintos pratybos EMA, kurias sukūrė TAMO grupės specialistai, leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą ir suteikia interaktyvią motyvavimo sistemą. TAMO grupė atstovauja plačiausiai naudojamą Lietuvoje elektroninį dienyną Tamo, pažangias elektronines pratybas EMA epratybos.lt bei elektroninį korepetitorių Egzaminatorius.lt
Pratybos skirtos mokiniams, besimokantiems matematikos, lietuvių kalbos, gamtos ir žmogaus bei pasaulio pažinimo dalykų.
Metų pradžioje ir pabaigoje siūloma atlikti diagnostinius testus, kurie leidžia tiksliai įvertinti mokinių žinių lygį bei pažangą.
Pratybose pateiktų temų užduotys priskirtos trims mokinių pasiekimų lygiams. Mokytojas gali naudoti autorių sudarytus užduočių rinkinius arba sudaryti savo. Kiekviena užduotis įvertinta taškais. Prie užduočių pateikiama informacija, kokiam pasiekimų lygiui ji skirta ir kokius gebėjimus tikrina. Užduotis galima atsispausdinti arba paskirti mokiniams atlikti elektroniniu būdu klasėje ar namie. Mokytojas jas gali taisyti ir įvertinti savo kompiuteryje.
Kad mokymosi procesas būtų smagesnis, sugalvota originali motyvavimo sistema. Už kiekvieną teisingai atliktą užduotį mokinys gauna taškų. Surinkti taškai pažymimi užduoties lapo išmokimo matuoklyje nusplavinamas tam tikras langelių skaičius. Taigi vaikas labai vaizdžiai mato savo žinių lygį. Be to, taškai naudojami ir Safario žaidime. Jei mokinys pasiekia ribą „moku“, Safaryje pajuda per vieną langelį, jei pasiekia ribą „puiku“ – per du langelius. Mokiniui pasiekus klaustuko ženklą, mokytojas savo nuožiūra skiria netikėtas užduotis, rekomenduojamas sistemos kūrėjų, arba sugalvoja jas pats.
