Pati mokytoja tikina, kad šių mokymo metodų realizavimui itin dėkinga pati mokykla. Interaktyviam mokymui gali pasitelkti lauko klasę, prieskonių ir vaistažolių kalnelį, bandymų sklypelį ar kurią kitą iš šalia mokyklos įrengtų funkcinių zonų.
Svarbi mokinių motyvacija
Mokytojas ne tik moko, bet ir pats mokosi visą gyvenimą, įsitikinusi Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos mokytoja. D.Kubilienei nestinga entuziazmo ieškoti, kaip įdomiau, interaktyviau pateikti vieną ar kitą biologijos temą. Paklausta, kas skatina tai daryti, pedagogė atsako paprastai: „Man svarbu mokinių motyvacija, žinios, gebėjimai, kiekvieno mokinio daroma pažanga pamokoje, todėl reikia nuolat ieškoti naujų ugdymo metodų, tinkamai parinkti mokymosi aplinką. Mokinius sudominti savo dėstomu dalyku galima, bet reikia nuolat ieškoti naujų idėjų, daug ir kantriai dirbti, negailėti savo laisvalaikio“, – kalbėjo biologijos mokytoja.
Man svarbu mokinių motyvacija, žinios, gebėjimai, kiekvieno mokinio daroma pažanga pamokoje, todėl reikia nuolat ieškoti naujų ugdymo metodų, tinkamai parinkti mokymosi aplinką.
D. Kubilienė atkreipė dėmesį, kad norint ugdyti vaikus netradiciniais būdais itin svarbi ir aplinka, šiuo atveju Veisiejų Sigito Gedos gimnazija, pasak pedagogės, – puiki vieta. „Didžiuojamės gausia biologine įvairove, skatiname mokinius ne tik pažinti augalus, bet ir atlikti stebėjimus, tyrimus, dalyvauti žaliųjų edukacinių erdvių kūrime. Mokome mylėti, saugoti, tausoti gamtą ir aplinką“, – tikino pedagogė.
Mokosi lauke
Aplink minėtą gimnaziją yra įkurta daugiau nei dešimt funkcinių zonų, visos jos gali būti panaudojamos mokslo tikslams. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje įrengtą reprezentacinę zoną. „Čia suformuoti želdynai tarsi kužda, ko galima tikėtis įžengus į gimnaziją. Sudarytas augalų pažintinis takas. Augalų informaciniai sistemai mokiniai pasiūlė tris idėjas. Vyresnių klasių mokiniai per medžių technologijų pamokas pagamino medinius užrašus, lenteles, o jaunesnių klasių mokiniai pasitelkę informacines technologijas atspausdino kodus“, – aiškino mokytoja. Dabar mokiniai priėję prie sudominusio augalo ir nuskenavę telefonu kodą, gali sužinoti detalesnę informaciją.
Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje taip pat įrengtos aktyvioji ir pasyvioji poilsio zonos bei lauko klasė. „Čia galima pasigėrėti gražiu kraštovaizdžiu, prisėsti lauko klasėje ant suoliuko ir gėrėtis saulėlydžiu, klausytis vėjo ošimo, pasimėgauti ežero vėsa. Aplinka skirta ne tik gėrėtis, bet ir vesti pamokas, rengti renginius, pažinti ir tyrinėti, stebėti vandens gyvūniją ir augaliją“, – pasakojo mokytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Gyva“ pamoka su Selemonu: kiek kartų per valandą paukštis gali atskristi pamaitinti jauniklių?
Per pamokas mokiniai vedami ir į „Biologinio laikrodžio“ zoną. „Augalai – tai biologiniai laikrodžiai. Augalų vegetacijos procesai priklauso nuo metų laiko, o lapų padėtis, žiedų prasiskleidimo laikas – nuo paros meto. Mokiniai gali stebėti augalų vystymosi procesus: dygimą, augimą, žydėjimą, vaisių brandinimą. Vėliau mokiniai tyrinėja augalų sandarą bei mokosi kurti ir prižiūrėti gėlynus. Čia auga mažai priežiūros reikalaujančios daugiametės ir vienmetės gėlės: lelijos, vilkdalgiai, melsvės, bijūnai, šilokai, jurginai, serenčiai, astrancijos, viendienės“, – dar vieną funkcinę zoną pristatė D. Kubilienė.
Augalų vegetacijos procesai priklauso nuo metų laiko, o lapų padėtis, žiedų prasiskleidimo laikas – nuo paros meto.
Be jau paminėtų, dėmesio itin vertas ir vaistažolių bei prieskonių kalnelis ar vaistažolių gyvatėlė. „Mokiniams sudarytos galimybės stebėti augalus įvairiais metų laikais, atlikti bandymus prieskonių ir vaistažolių kalnelyje, stebėti dirvožemio eroziją, gėlių lietaus barometrą. Mokiniai susipažįsta su vaistažolių gydomosiomis savybėmis. Renka ir džiovina vaistažoles, organizuoja arbatos gėrimo pertraukas. Integruojama etninis, sveikatos, pažinimo ugdymas“, – kaip vaikai supažindinami su gamtos gėrybėmis, pasakojo mokytoja.
Bandymų sklypelyje vaikai gali stebėti augalų vystymosi procesus: dygimą, augimą, žydėjimą, vaisių brandinimą. „Augalai taip pat reaguoja į orų permainas. Mokiniai sodina gėles, stebi kitą augaliją įvairiu paros metus. Savo stebėjimus jie fiksuoja, sudaro gėlių barometrus. Kai samanos prie medžių ima drėkti, netrukus lis. Kai kurios gėlės labiau kvepia prieš lietų. Jei medetkų žiedai prasiskleidžia anksti rytą, bus saulėta diena, jei vėlai – lis. Pievelėje augančių vijoklių, petunijų žiedai prieš sausą, saulėtą dieną prasiskleidžia, o prieš lietų vandens lelijų ir dirvinių vijoklių žiedai užsiveria“, – apie netradicinius mokymo būdus ir mokykloje įrengtas funkcines erdves kalbėjo pedagogė.
Kai samanos prie medžių ima drėkti, netrukus lis. Kai kurios gėlės labiau kvepia prieš lietų.
Tirti mokiniams patinka
Nors gimnazijoje mokymo interaktyvių mokymo erdvių apstu, kartais D.Kubilienė veda pamokas ir Veisiejų regioniniame parke. Ten mokiniai susipažįsta su parke augančiais medžiais, saugomų augalų rūšimis, valgomais ir nevalgomais grybais, roplių ir varliagyvių paplitimu ir išskirtinėmis savybėmis. „Keliavome ir ekologiniu taku. Mokiniai susipažino atliko praktinius darbus: gamino medžio žievės atspaudus, susipažino su medžiui būdingais žievės raštais: tinkliniu, juostiniu, žvyniniu, gruoblėtu, gamino lapų dėliones, išmoko atpažinti ir apibūdinti medžių lapų rūšis. Ši pamoka mokiniams suteikė ne tik dalykinių žinių, bet ir geras emocijas, mokė gerbti, mylėti ir saugoti gamtą“, – neabejojo pedagogė.
D. Kubilienė įsitikinusi, kad kiekvienas mokytojas gali atrasti netradicinių ugdymo būdų, jeigu jis pats to nori, tačiau svariai prie to prisideda ir aplinka. Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje ne vienas mokytojas vykdo įdomias veiklas, veda integruotus renginius, bendradarbiauja tarpusavyje, todėl gimnazijoje mokiniams įdomu mokytis, o mokytojams – toliau ieškoti interaktyvių būdų ir dalintis patirtimi.
Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins daugiau kaip 700 šalies mokyklų naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.
