„Visi turėtume sakyti tiesą. Nebijoti. Susirgo vaikas – iš karto skambinti, sakyti, [spręsim] ką daryti. Tai – mūsų kiekvieno atsakomybė“, – ketvirtadienį viešėdamas 15min studijoje kalbėjo E.Manelis.
Jis prisiminė, kad kovą, dar prieš skelbiant karantiną dėl COVID-19, susidūrė su atveju, kai šeima į mokyklą norėjo atvesti atžalą, neseniai sugrįžusį iš Šiaurės Italijos. Tai – viena pirmųjų vietų, kur Europoje susiformavo koronaviruso židinys.
Juk rizikuoji ne tik savo vaiku, bet ir kitų vaikų, kaimynų vaikų sveikata.
„Ne visa mums buvo tiesa pasakyta. Tai gerai, kad viskas gerai baigėsi, bet kam taip daryti. Juk rizikuoji ne tik savo vaiku, bet ir kitų vaikų, kaimynų vaikų sveikata. Pagaliau – gal ir pats esi užsikrėtęs. Tai palaukim tas keturiolika dienų. Mokykloje nebuvo taip, kad vaikui nebūtų suteikta pagalba net ir neturint to namų mokymo“, – dėstė sostinės progimnazijos direktorius.
Jo vadovaujama įstaiga, kaip ir kitos Lietuvoje, bandys įgyvendinti operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos priimtus reikalavimus dėl prevencinių koronaviruso priemonių švietimo įstaigose. Dėl to, pasak E.Manelio, mokiniai įstaigoje mokysis pamainomis, kai kas į pamokas eis tik po pietų.
„Mes esam turtingi visko, bet neturtingi vietos, ir negalime šiandien, atsižvelgdami į ekstremalių situacijų operacijų vadovo reikalavimus ir dirbant viena pamaina, jų įgyvendinti pilnai. Todėl esam priversti 6–7 klasių mokinius perkelti mokytis į antrą pamainą. Kas, aišku, nežavi tėčių“, – pasakojo mokyklos vadovas.
Antroji pamaina mokytis Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje, anot jo, pradės apie 12–13 valandą dienos, pamokos baigsis apie 18 valandą vakaro.
Šįmet į Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją sugužės apie 1700 mokinių. Tai – didelė ugdymo įstaiga, pabrėžė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė. Tokių, pasak jos, Lietuvoje nėra daug.
„Turim suprasti, kad pastatų per vieną dieną mes nepastatysim daugiau, mokinių neperkelsim į kažkokius kitus, mokymui nepritaikytus pastatus ir turim priimti sprendimus, kurie gal nėra patys džiaugsmingiausi“, – apie tai, kad kai kam teks mokytis vakarais, kalbėjo J.Navickaitė.
Sprendimas įvesti pamainas, anot jos, tinkamas, jei mokykla neranda kitos išeities.
Daug metų dėta pastangų, kad antrų pamainų mokyklose neliktų.
„Tikrai daug metų dėta pastangų, kad antrų pamainų mokyklose neliktų, kad visi mokiniai mokytųsi nuo ryto – tai yra pats produktyviausias ir geriausias laikas mokytis. Bet pandeminės situacijos akivaizdoje mums reikia priimti ir tokius sprendimus, kurių įprastomis sąlygomis tikrai nepriimtume.
Didelėse mokyklose, jeigu neįmanoma suvaldyti srautų nuo 8 valandos startuojant su pamokomis, tikrai – ir operacijų vadovo sprendimas yra – [reikia] peržiūrėti pamokų pradžios laiką“, – kalbėjo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vadovė.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė tikino, jog dalis mokinių rinktųsi nuotolinį mokymą iš namų, o ne mokymąsi vakarais mokyklose.
O ir apskritai, anot jos, mokiniai stokoja informacijos, kas jų lauks sugrįžus į klases.
„Šiai akimirkai didžioji dalis moksleivių su nerimu pasitinka naujus metus galbūt dėl to, kad jie neturi visos informacijos, kaip vyks ugdymo procesas, kaip atrodys klasės, kaip atrodys pamokos, kokie bus tvarkaraščiai.
Tie, kurie turi informacijos ir žino, kad mokysis vakarais, supranta, kad situacija neeilinė, visoje Lietuvoje, visame pasaulyje prisitaikyti tenka.
Tačiau girdime, kad kai kurie moksleiviai vertina nuotolinį mokymąsi, kuris buvo pavasarį, jei tam jie turėjo galimybių. Tai buvo puiki alternatyva ir kai kurie pabrėžia, kad netgi norėtų geriau mokytis nuotoliniu būdu, negu eiti vėlai vakare į mokyklą“, – tikino S.Aškinytė.
-
Kas lauks sugrįžusiųjų į mokyklas? Reikės kaukių, pamokos – tik viename kabinete arba lauke
-
Kas mokytojų ir mokinių iš tiesų laukia rugsėjį: pamokos baigsis vėliau, gali grįžti ir nuotolinis mokymas
-
Švietimo įstaigas atleido nuo atsakomybės tikrinti mokinių ir studentų sveikatą
-
Ministras A.Monkevičius apie naujus mokslo metus: mokyklos pasiruoš, o apie bausmes nekalbėkime
Pasitinkant naujus mokslo metus, švietimo įstaigos nėra įpareigotos pamokų dėstyti nuotoliniu būdu, tačiau gali tai daryti pasirinktinai.
Prie nuotolinio mokymosi gali tekti pereiti tada, jei švietimo įstaigoje būtų aptiktas koronavirusas. Tiesa, ar tokiu būdu izoliuotis bei mokytis iš namų tektų keliems mokiniams, klasei ar mokyklai, spręstų epidemiologai.
Daugiau apie tai ir tai, ko reikėtų imtis tėvams, kurie augina lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, ar kokių prevencinių priemonių teks imtis mokytojams, – vaizdo įraše iš 15min studijos:
