Paneigtas mitas apie vaikus iš socialinės rizikos šeimų
Ataskaitoje remiamasi dvejopu mokyklų vertinimu – išoriniu, kurį atlieka ekspertai, ir kasmetiniu vidiniu mokyklos įsivertinimu.
Pasak NMVA ekspertų, iš mokytojų dažnai galima girdėti, kad kuo daugiau mokykloje mokosi mokinių iš socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų, tuo sudėtingiau organizuoti mokymo procesą. Todėl šioje atskaitoje buvo patyrinėtas ir socialinis ekonominis fonas. Tam pasirinktas kriterijus – mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, skaičius.
Pasirodo, pavyzdinės pamokos, iš kurių galima mokytis, vyksta būtent ne prestižinėse ir net ne didžiuosiuose šalies miestuose esančiose mokyklose.
Daugiau nei pusė mokyklų (56 proc.) pernai turėjo visai neblogą socialinį ekonominį kontekstą – mokyklose vyravo 10-15 proc. (daugiausiai – iki 24 proc.) nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius. Rezultatai parodė, kad net 35 proc. mokyklų su blogu socialiniu ekonominiu fonu įvertintos aukščiau Lietuvos vidurkio. Tuo tarpu 40 proc. mokyklų, kuriose nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius – nuo 0 iki 24 proc., įvertintos žemiau vidurkio.
Ekspertai konstatavo, kad 81 proc. mokyklų yra stiprios mokinių ugdymo politikos srityje. Į ją įeina mokykloje egzistuojantys susitarimai dėl pagalbos, dalinimasis patirtimi, mokymo priemonių prieinamumas. Taip pat gana aukštai vertinama mokyklos kultūra, susijusi su mokyklos tradicijų ir ritualų puoselėjimu, mokyklos bendruomenės stiprinimu, partneryste su kitomis institucijomis.
Iš rezultatų neįmanoma teigti, kad geros mokyklos yra tik mieste ar tik kaime. Tai dar kartą patvirtina, kad mokyklos kokybė ir jos socialinis ekonominis kontekstas nėra susijęs. Ugdymo ir mokymo procesas labiausiai priklauso nuo asmenybių, t. y. mokytojų.
Vertintojai taip pat paneigė mitą apie prestižines ir neprestižines mokyklas. Pasirodo, pavyzdinės pamokos, iš kurių galima mokytis, vyksta būtent ne prestižinėse ir net ne didžiuosiuose šalies miestuose esančiose mokyklose.
Akmenys į mokytojų daržą: daugybė pastabų jų pamokoms
Vertinant pamokos kokybę, buvo tikrinami trys aspektai – mokytojo veiklos planavimas, mokinių vertinimas ir jų pasiekimai. Deja, rezultatai nėra geri. Būtent šie aspektai sulaukė daugiausiai vertintojų pastabų. Tačiau pasidžiaugta, kad visi stiprūs aspektai, kuriuos įvardijo vertintojai, susiję su mokymo procesu.
40 proc. visų pastabų, susijusių su pamoka, ragina labiau aktualizuoti mokymo medžiagą, ją susieti su gyvenimiška patirtimi. 28 proc. pastabų susijusios su tuo, kad mokytojo aiškinimas turėtų būti labiau suprantamas, vaizdus, mokiniams turi būti aišku, ko iš jų norima. 19 proc. atvejų ekspertai primena apie tinkamų metodikų parinkimą, ragina dažniau taikyti žaidybinius elementus, individualų darbą su mokiniu. 2 proc. pastabų susijusios su vertybinėmis nuostatomis, t. y. vertintojai pastebėjo, kad yra pamokų, kuriose diegiamos neteisingos vertybinės nuostatos.
Užduotys formuluojamos nekonkrečiai, vertinimo kriterijai neaiškūs arba neaptariami.
63 proc. pastabų primenama, kad užduotis turi būti formuluojama konkrečiai ir aiškiai.
Kalbant apie mokinių vertinimą, 39 proc. atvejų ekspertai pastebėjo, kad trūksta vertinimo aiškumo, vertinimo kriterijai neaptariami su mokiniais. 15 proc. atvejų klasėje nėra matomas kiekvienas mokinys, 14 proc. atvejų vertinimas chaotiškas arba neskatinantis.
36 proc. kartų ekspertai pastebėjo, kas mokinių pasiekimai neapibendrinami, 31 proc. atvejų nepamatuojama individuali mokinių pažanga.
Mokytojų ekspertų pamokos – ne pačios geriausios
Vertintojai atliko pamokų analizę ir pagal mokytojų kategorijas, kurių yra keturios: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto
Nors peršasi prielaida, kad mokytojo eksperto pamoka turėtų būti geriausia, rezultatai rodo ką kita. 74 proc. eksperto pamokų iš tiesų yra įvertinamos aukščiau Lietuvos vidurkio. Tačiau 26 proc. ekspertų pamokų kaip tik prastos. Taip pat blogai įvertintos 59 proc. vyresniųjų mokytojų pamokų. Tuo tarpu 44 proc. pamokų, kurias veda kategorijos neturintys mokytojai, įvertintos aukščiau vidurkio.
26 proc. ekspertų pamokų prastos, o 44 proc. pamokų, kurias veda kategorijos neturintys mokytojai, įvertintos aukščiau vidurkio.
Pastebėta, kad sėkmingiausiai dirba 11-30 metų pedagoginio darbo stažą turintys pedagogai. Jų stebėtos pamokos buvo geriausios.
Kokias mokymo metodikas naudoja mokytojai? Buvo išskirtos trys metodikos: pasyvios, kai pagrindinis veikėjas yra mokytojas, aktyvios, kai aktyvus pamokos dalyvis – mokinys, kuris pats renkasi mokymo priemones, šaltinius ir pan., bei tarpinis variantas, apimantis abi šias metodikas. Rezultatai parodė, kad kategorijos neturintys pedagogai ir mokytojai ekspertai taiko mišrią metodiką, o pasyvius metodus dažniau naudoja vyresnieji mokytojai, kurių yra daugiausiai.
Ministrė: kokia kultūra, kai mokinių pasiekimai yra žemo lygio?
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, pristatymo rezultatai labai liūdni, o pasirinkti vertinimo kriterijai tam tikrais atvejais pernelyg abstraktūs.
„Vertintojai pristatė mokyklų pjūvį per mokyklos kultūrą, politiką ir valdymą, minėdami, kad tai stipriosios mokyklų pusės, tačiau, mano supratimu, jokia mokyklos politika, strategija ar kultūra negali būti vertinama gerai, jei mokinių pasiekimuose yra ištisos spragos. Jei mokykla tik gražiai atrodo, bet esmių esmė – mokinių pasiekimai yra žemo lygio, apie kokią mokyklos kultūrą galima kalbėti?“ – teigė ji.
Jei mokykla tik gražiai atrodo, bet esmių esmė – mokinių pasiekimai yra žemo lygio, apie kokią mokyklos kultūrą galima kalbėti?
Taip pat ministrę nustebino, kad didelis procentas ekspertų pamokų įvertintos žemiau vidutinio lygio, kad mokytojai pamokose taiko netinkamus mokymo ir vertinimo metodus. Pasak jos, formaliai nėra netinkamų mokytojų, kurie neturėtų atitinkamos kvalifikacijos – visi gauna tam tikrą kategoriją.
„Tad apie ką mes kalbame? Jei yra kategorija, atitinkamai turi būti ir rezultatas. Deja, Lietuvoje mes sugebame taip padaryti, kad mūsų atestacijos vyksta, bet rezultatų jos neduoda. Ką daryti? Galvokime. Didžiulės pinigų sumos iš ES struktūrinių fondų skiriamos mokytojų kvalifikacijos kėlimui, o mes ir toliau negebame suformuluoti užduočių mokiniams, negebame jų įvertinti ir pan. Problemų turime daug.
Vyko Baltijos šalių susitikimas, kurio metu diskutavome apie švietimo sistemos problemas ir kaip sekasi jas spręsti. Paklausiau estų, kaip jie dirba, kad turi proveržį. Atsakymas iki apsiverkimo paprastas – esą jūs, lietuviai, mokate labai gražiai dokumentus ruošti, bet jų neįgyvendinate, nesilaikote susitarimų, o mes stengiamės jų laikytis. Mes stengiamės pasiekti rezultatus, dėl kurių susitarėme.
Turi būti minimaliai imitavimo, kai kalbame apie susitarimų įgyvendinimą. O mes, lietuviai, viską puikiai padarome iki įgyvendinimo, o po to pradedame imituoti ir gauname atitinkamą rezultatą. Aš iš mokyklos išėjau prieš 15 metų, bet toks įspūdis, kad jų nebuvo, mes mindžikuojame toje pačioje vietoje. Graudu. Reikia pradėti galvoti, ką gauname su atestacija, su kvalifikacijos kėlimo seminarais, kurių sertifikatus dedame į portfelius“, – piktinosi A.Pitrėnienė.
Ką daryti?
Pasak jos, tos pačios problemos kartojasi metų metus ir mes jose esame užstrigę. Ne veltui kalbama apie pedagogų kvalifikacijos permainas, naujas kryptis, kurios būtinos, visiškai kitokį pedagogų paruošimą. Pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimo seminarai turi būti ne pusdienio trukmės, o ilgalaikiai, su patikrinimu praktikoje, kokią įtaką jie padarė rezultatui. Vien pinigų nepakankama, kad mokykla būtų kokybiška.
Taip pat mokyklų vadovų atestaciją būtina sujungti su išoriniu mokyklos vertinimu.
„Jei esi laivo kapitonas, tu už viską ir atsakai. Tavo didžiausia atsakomybė už rezultatus, kurių mokykla siekia. Šiuo metu mokinių pasiekimai mūsų netenkina, pamokoje dar ne viską sugebame padaryti, o tai rodo, kad reikia naujų priemonių, kurios dabar ir formuojamos. Visas dėmesys turi būti skiriamas mokytojui – kad mokytojui būtų nepatogu matyti vertinimo duomenis, juos reikia nuolat rodyti. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas taip pat turėtų remtis šiais duomenimis, o ne būti abstraktus. Reikia tobulinti tuos įgūdžius, kurių tuo metu trūksta“, – teigė ministrė.
