Dabartiniai švietimo atstovai suvokia, kad jų užduotis neapsiriboja vien žinių skleidimu. Jie prisiima didžiulę atsakomybę ugdant jaunąją kartą, siekdami išugdyti jautrius, pilietiškai aktyvius ir atsakingus piliečius. Ši naujoji karta ne tik rūpinasi savo asmeniniu augimu, bet ir yra susitelkę į pasaulio problemas. Jie – globalūs piliečiais, turintys potencialą pakeisti pasaulį gerąja linkme.
Šiame kontekste ugdymo procesas tampa vis labiau kūrybiškas ir inovatyvus. Naujos mokymo metodikos ir žaidybinių elementų integravimas į mokymosi procesą tampa būtinu. Šios priemonės ne tik padeda mokiniams geriau suprasti pasaulį, bet ir skatina juos aktyviai dalyvauti ugdymo procese.
Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Evelina Bendoraitienė pasakoja apie savo patirtį naudojant „pabėgimų kambario“ metodą paskaitose. Šis metodas leidžia studentams pritaikyti teorines žinias realiose situacijose, kurias jie turi išspręsti.
Šiais laikais nebeužtenka tiesiog perduoti žinias.
„Savo paskaitose neseniai pradėjau taikyti „pabėgimo kambarių“ kūrimą. Už šio metodo taikymą buvau apdovanota „Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ dėstymo inovacijų“ konkurse. Studentai nori daugiau praktinių žinių ar įgytų žinių pritaikymo galimybių. Manau, kad dėstytojo funkcija šiuolaikiniame universitete yra apskritai pasikeitusi, šiais laikais nebeužtenka tiesiog perduoti žinias. Visa informacija yra lengvai prieinama ir greitai besikeičianti“, – sakė E. Bendoraitienė.
Mokymo metodai universitete tobulinami nuolat, kad prisitaikytų prie besikeičiančių studentų ir dėstytojų poreikių bei technologijų pažangos. Universitetuose taikomi mišraus ir probleminio mokymosi, projektais pagrįsto, realių atvejų sprendimų, eksperimentų ir panašūs metodai. Studentai gauna teorinių žinių, o vėliau jas pritaiko realiose situacijose spręsdami įvairias problemas.
Ji pridūrė, kad taip pat daug iššūkių kelia ir dirbtinio intelekto atėjimas. Daug svarbiau šiais laikais ugdyti studentų bei mokinių kompetencijas: gebėjimą mokytis, susirasti reikiamą informaciją, ją atsirinkti iš didelės gausos bei mokėti ją pritaikyti. Ugdyti studentų kritinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą greitai prisitaikyti prie besikeičiančios informacijos ir situacijos. Tam labai ir padeda įvairūs inovatyvūs mokymosi metodai bei technologijos.
Mokytojų rengimo pokyčiai – neišvengiami
Tačiau ne tik studentų rengimas yra svarbus. Mokymo(si) įpročiai susiformuoja dar mokykloje. Todėl mokytojų rengimas tampa neišvengiamu, kad jie galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų ir atliepti mokinių poreikius. Tam reikiamas kompetencijas mokytojams būtina įgyti dar besiruošiant jais tapti.
Mokytojų rengimas yra viena iš labiausiai pastaruoju metu kintančių sričių, nes Lietuvoje kurį laiką ji buvo apleista ir pasivyti tarptautines tendencijas bei šiandieninės visuomenės iššūkius labai sudėtinga.
Todėl Vytauto Didžiojo universitetas prisiimdamas misiją rengti pedagogus, pirmiausia įvertino tarptautinę patirtį ir parengė naujos kartos mokytojų rengimo koncepciją, kurios esminiai principai – tarpdiscipliniškumas, tarptautiškumas ir platus išsilavinimas. Iki šiol buvo rengiami vieno dėstomo dalyko mokytojai, kurie mokomi tapti tik konkretaus dalyko žinių perteikėjais. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės.
„Keičiantis visuomenei susiduriame su vis daugiau iššūkių, vaiko ugdyme vis daugiau randasi situacijų, atvejų, kurie nebuvo aktualūs prieš 10 ar net 5 m. Vis dar jaučiame COVID-19 pasekmes. Prasidėjęs karas Ukrainoje įnešė nesaugumo ir emocijų nestabilumo visose amžiaus grupėse. Jaunąją kartą turime ruošti iššūkiams, stiprinti jos atsparumo krizėms gebėjimus, vystyti emocinį intelektą ir kitus gebėjimus. Bet pirmiausia tokias kompetencijas privalo turėti mokytojai, kurie gebėtų ugdyti ateities visuomenės piliečius atliepdami kiekvieno individualius poreikius“, – aiškino VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.
Turime koncentruoti aukščiausio lygio mokslininkus bei praktikus, kurie veiktų kaip neatsiejamos grandys. Pagal užsienio šalių patirtį VDU sukūrė visą mokymosi ekosistemą, apimančią vaikų darželį, kuriame taikomi naujausi ugdymo metodai, mokyklų tinklą, visų švietimo grandžių pedagogų rengimą bei didžiausią Lietuvoje edukologijos mokslo institutą.
VDU taip pat kartu su Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ partneriais inicijavo tarptautinę kasmetinę inovatyvių dėstymo metodų konferenciją, kurios metu aukštosios mokyklos keičiasi savo patirtimi, tariasi dėl inovatyvių dėstymo metodų ir jų taikymo siekiant mokymąsi paversti dinamišku ir įkvepiančiu procesu. Tai puikus pavyzdys, kaip mokslinė bendruomenė veikia kartu siekdama gerinti mokymo kokybę.
VDU Švietimo akademijos profesinių studijų programos „Pedagogika“ vadovė, docentė Odeta Norkutė sako, kad būsimiesiems pedagogams labai svarbi autentiška patirtis, pasidalijimas, ir patvirtinimo apie sprendimus gavimas. Vėliau, dirbant savarankiškai mokykloje, tai leidžia tinkamai įvertinti situacijas, rasti geriausius sprendimus, išvengti įtampos ar perdegimo.
„Mokyklos realybė labai įvairi, nuolat kintanti, kupina kasdien besikeičiančių situacijų, tad universitete su studentais analizuojame tikrus reiškinius, įvairias pedagogines situacijas. Manau, kad mokytojai turėtų kuo labiau įsitraukti į būsimų mokytojų mokymą, nebijoti dalintis ne tik gerąja patirtimi, bet ir nesėkmėmis. Mokomės pažvelgti į konkretų reiškinį iš įvairių perspektyvų, aptariame, kaip tą pačią situaciją mato mokiniai, mokytojai, tėvai, mokyklos administracija“, – ją papildė kolegė, VDU Švietimo akademijos lektorė dr. Sigita Šilingaitė.
Universitetai prisideda prie kvalifikacijų tobulinimo
Taip pat universitetai ženkliai prisideda prie būsimų ar jau esamų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų. Nors S. Pilkienė pastebėjo, kad kvalifikacijos tobulinimas Lietuvoje vis dar turi paveldėtą posovietinę reikšmę – sudalyvauti kursuose ir „susirinkti“ valandas, situacija po truputį keičiasi: „Pokyčiai pasaulyje privertė mokytojus suvokti, kad jie nėra pajėgūs juos atremti, todėl daugėja sąmoningai siekiančių įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Didžiausias dėmesys šiuo metu yra autizmo ar kitų sutrikimų turinčių vaikų ugdymui, vaikų socialinio emocinio intelekto ugdymui, individualizuotam mokymui, STEAM gebėjimų ugdymui ir kitoms profesinio tobulininimosi sritims“.
O. Norkutė pridūrė, kad bendrai požiūris į pedagogų profesinį tobulėjimą pastaraisiais metais labai kinta. Universitetai ypatingai daug dėmesio skiria pedagogų tobulėjimui: „Nemažai renginių ar programų vykdomos su kitų šalių mokslininkais ar pedagogais praktikais, todėl yra galimybė gauti pačias naujausias ir aktualiausias žinias. Profesinio tobulinimo programos rengiamos remiantis edukologijos tyrimais“.
Siekdami pagerinti esamą situaciją Lietuvoje, mokytojų kvalifikacijoms kelti universitetai rengia daugybę seminarų ir kursų, taip pat persikvalifikavimo programų, gausu galimybių įgyti papildomą specialybę, dėstyti dar vieną dalyką, plėsti savo kvalifikaciją, gebėjimus.
„Žvelgdama iš mokytojos perspektyvos, manau, kad kiekvienam mokytojui svarbu, visų pirma, sau atsakyti į klausimą, kokia kryptimi nori sukti, tobulintis, tuomet pagal tai tikslingai pasirinkti seminarus ar kvalifikacijos tobulinimo studijas“, – kalbėjo S. Šilingaitė.
Studentams svarbi prasmė
Jaunoji karta save vertina kaip globalius piliečius, tad į studijų ir mokymo programas turėtų papildyti dalykai, rengiantys kartą, kuri gebėtų įsipareigoti ne tik sau, bet ir žmonijai. O. Norkutės teigimu, pedagogų rengimas negali būti atsietas nuo to, kas vyksta pasaulyje – viskas kas atsitinka, atsiranda ir programose. Paskaitose visuomet analizuojamos bei reflektuojamos patirtys: ir karo temos, ir pandemijos pasekmės, ir dirbtinio intelekto pritaikymas.
„Studijų dalykų dėstytojų komandose dalyvauja ir dėsto aukšto lygio tam tikrų sričių tyrėjai, kurie gali dalintis naujausių tyrimų duomenimis, pademonstruoti realaus pasaulio reiškinių kaitos tendencijas ir pasekmes. Tokiu būdu studentai dalyvauja ne teoriniame, bet praktiniame dinamiškame pasaulio kontekste ir suvokia, kad mokykloje svarbiau ne statiški vadovėliai, bet tikrų reiškinių pažinimas ir realūs problemų sprendimai“, – sakė ji.
S. Šilingaitė pridūrė, kad studentams taip pat labai svarbus prasmės klausimas: ar jie galės prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, kurti aplinką, kurioje mokiniams gera mokytis: „Pastebiu, kad ypatingai svarbi paskaitų ar seminarų dalis yra diskusijos, pokalbiai, dalinimasis sėkmės ir nesėkmės atvejais. Dirbdamas švietime labai dažnai peržengi savo dėstomo dalyko ribas, mokiniai kelia pačius įvairius klausimus apie save pačius, kitus ir pasaulį. Tad neužtenka, kad mokytojas būtų tik savo dalyko specialistas, veikiau mokytojas-kūrėjas, kuris drąsiai veiktų kintančioje aplinkoje, vertybiškai grįstų mokymosi procesą. Dažnai išsitrina ribos tarp dalykų, mokytojas turi nuolat tobulėti, mokytis, pats kelti klausimus“.
VDU studijas vykdo pagal artes liberales koncepciją, kuri sudaro sąlygas įgyti platų išsilavinimą, išugdyti brandžius pasaulio piliečius, pasižyminčius kritiniu ir analitiniu mąstymu, gebančius neapibrėžtose situacijose priimti sprendimus ir būti atspariais ištikus krizei. Šis studijų modelis padėjo pamatus naujos kartos mokytojų rengimui.
VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
