Mokytoja patenkinta, kad egzaminas sunkesnis nei pernai
Pašnekovės teigimu, šiemet tai buvo vidutinio sunkumo egzaminas, kurį turėtų išlaikyti įvairių sugebėjimų mokiniai. Mat užduočių buvo visokių – ir truputį lengvesnių, ir sudėtingesnių, reikalaujančių mąstyti.
Mano akimis, labai normalu šiais laikais kalbėti apie žmogaus teises ir apie Helsinkio konferenciją, nes tai tarptautinis dokumentas, kuriuo paremtas mūsų nepriklausomybės atstatymas.
„Manau, užduočių sudarytojai tinkamai atspindėjo matricą, kurią buvo nusimatę, – 20 proc. skirta aukštesniųjų gebėjimų atskleidimui.
Mokiniams, kurie mokykloje mokėsi, neturėjo kilti sunkumų. Kita vertus, sutinku, kad kabliukų buvo. Tačiau man asmeniškai užduotys patiko, nes jos sudarytos taip, kad mokinys turi ne vien šaltinį cituoti, ne vien turėti teorinį žinių bagažą, bet ir mąstyti, kaip galima jį panaudoti, kad atsakytų į klausimą.
Kitaip tariant, reikėjo parodyti sugebėjimą remtis turimomis žiniomis, t. y. gaudytis istoriniame kontekste.
Ankstesniais metais ypač gabieji mokiniai sakydavo, kad egzaminas buvo labai lengvas, nes reikėjo tik citatą iš šaltinio išrašyti, daugiau jokių didelių sugebėjimų parodyti nereikėjo. Šiemet buvo reikalaujama šiek tiek daugiau“, – svarstė S.Džiaveckaitė.
Argi nenormalu reikalauti, kad jaunimas išmanytų žmogaus teises?
Komentuodama mokinių replikas, kad juos nustebino klausimai iš labai smulkių temų, mokytoja teigė, kad arba jie mokslo metų eigoje patys skyrė mažiau dėmesio šioms temoms, arba tiesiog neteikė pakankamai svarbos tam tikriems istorijos aspektams.
„Man nepasirodė kokie nors klausimai netikėti. Moksleiviams keista, kad buvo klausimų iš žmogaus teisių? Mano akimis žiūrint, labai normalu šiais laikais kalbėti apie žmogaus teises ir apie Helsinkio konferencijos Baigiamąjį aktą, nes šis dokumentas paminėtas ir mūsų Kovo 11-osios akte. Tai tarptautinis dokumentas, kuriuo paremtas mūsų nepriklausomybės atstatymas. Pagal egzamino matricą užduotys išdėstytos labai aiškiai – 20 proc. skiriama Viduramžiams, 30 proc. – Naujiesiems laikams ir 50 proc. – Naujausiems laikams, pradedant nuo XX amžiaus.
Mano manymu, seniai reikia keisti mokinių požiūrį, kad užtenka išmokti istorinius faktus, norint išlaikyti egzaminą. Vien teorinių dalykų išmanymo neužtenka, kad pasiektum gerų rezultatų.
Galbūt to pakanka, kad išlaikytum egzaminą, bet ir tiek. Norint gauti aukštesnį įvertinimą, reikia ne tik teorinių žinių, bet ir pamatyti sąsajas, gaudytis bendrame kontekste. Tai ir vadinama istoriniu raštingumu. Pasikartosiu, bet būtent todėl mane džiugina šis egzaminas. Jis orientuotas į mokinių istorinį raštingumą“, – tikino pašnekovė.
Pasisako už privalomą istorijos egzaminą
Pernai istorijos egzamino neišlaikė tik kiek daugiau negu 0,5 proc. jį laikiusių abiturientų. S.Džiaveckaitės manymu, taip įvyko todėl, kad pernai užduotys iš tiesų buvo pernelyg lengvos ir netikrinančios, kaip mokiniai geba istoriškai mąstyti. Šiemet statistika turėtų būti kitokia.
„Aš manau, kad istorijos pamokų tikslas turėtų būti, kad mokinys baigtų mokyklą jausdamas istorinį kontekstą. Išmanyti istoriją, susigaudyti visuomeniniuose, valstybės įvykiuose reikia visiems, nepriklausomai nuo jų pasirinktos specialybės.
Per istorijos pamokas vaikai įgyja labai gerų įgūdžių – kritiškai mąstyti, suvokti ir analizuoti tekstą, jį susieti su bendru kontekstu. Tokie gebėjimai naudingi bet kokios specialybės žmogui. Be to, istorija padeda ugdyti vertybes, kurios mums visiems labai reikalingos dabartyje. Savo šalies istoriją išmanantis žmogus, mano manymu, įgauna vertybinį stuburą. Taigi istorija, padėdama mokyklai ugdyti moksleivių vertybes, tuo pačiu prisideda prie stipresnės visuomenės ugdymo“, – svarstė mokytoja.
Ji teigė vienareikšmiškai pritarianti minčiai, kuri iškyla jau keletą metų, kad istorijos egzaminas turėtų būti abiturientams toks pats privalomas, kaip ir gimtosios kalbos.
