Tiesa, ne visi mokytojai mano, kad darbo apmokėjimo reformą reikia stabdyti. Kol vieni vardija nesprendžiamas naujojo modelio problemas, kiti tikina – nors ir su trūkumais, naujasis modelis geresnis nei dabartinė sistema.
Kreipėsi į prezidentę
Trys Seimo opozicinės frakcijos – liberalai, konservatoriai ir Mišrios grupės atstovai – pasirašė kreipimąsi į šalies vadovę. Juo parlamentarai prašo vetuoti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo pataisas, taip pat – nepritarti vadinamojo klasės krepšelio įvedimui.
Pasak prezidentei skirtą raštą pasirašiusių Seimo narių, rengiant etatinį modelį nebuvo įtrauktos visos suinteresuotos šalys, o tik atskiros mokytojams atstovaujančios organizacijos. Negana to, rašoma, kad šiuo metu bendrojo ugdymo, profesinėse bei neformaliojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams numatomas skirtingas kontaktinių ir nekontaktinių valandų paskirstymas.
Be to, opozicijos atstovai pabrėžė, kad naujos sistemos įvedimui duota per mažai laiko. „Mokyklos, vadovai, mokytojai jau turėjo derinti naujų mokslo metų krūvius, tvirtinti etatus, paskirstyti finansavimą, parengti naujas darbo sutartis.
Tuo tarpu kiti, su etatiniu apmokėjimu glaudžiai susiję teisės aktų pakeitimai, nėra svarstomi, įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas taip pat užtruks“, – rašte teigė Seimo nariai, pridurdami, kad taip pat nėra parengti kai kurie su šiais įstatymais susiję pakeitimų projektai.
Pasak parlamentarų, skubotai teikiami įstatymų projektai kelia nerimą, neapibrėžtumą ir sumaištį mokyklose, o skubotas jų įgyvendinimas sukels nenumatytų pasekmių, kurios sutrikdys procesą ir mokyklų darbą.
Naujas modelis kokybės negerina, menkina motyvaciją
Laišką šalies vadovei adresavo ir Lietuvos mokytojų sąjūdis. Jo pirmininkė Rūta Andriuškevičienė žodžių į vatą nevyniojo. Pasak jos, priežasčių, kodėl prezidentė neturėtų pritarti etatinio modelio įvedimui, – gausu.
„Etatinis darbo apmokėjimo modelis nėra parengtas iki galo, jame pilna trūkumų, yra supriešinami kolektyvai ir mokyklos, paliekama mažai laiko pasiruošimui, neteisingai apmokamos profesijos mokytojų ir neformaliojo ugdymo mokytojų pamokos ir nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinio dalyko mokykloje – mokymo, sureikšminant visus kitus darbus, išskyrus pamokas“, – trūkumus vardijo R.Andriuškevičienė.
Ji taip pat teigė, kad mokyklų vadovams bus paliekama galimybė savo nuožiūra nustatyti, kiek kuris mokytojas turės pamokų – vieni gali dirbti mažiau pamokų ir turėti etatą, kai kiti dirbs dvigubai daugiau ir gaus tą patį atlyginimą.
R.Andriuškevičienė taip pat sakė, kad mokytojams teks susidurti su daugiau popierizmo – pildyti lenteles, planus, dokumentuoti, ką jis nori nuveikti per dieną, savaitę ar mėnesį, taip pat raštu atsiskaityti už nuveiktus darbus.
„Jei vadiname tai etatinio apmokėjimo modeliu, kodėl kiti žmonės, dirbantys pagal tokį modelį, nepildo tokių lentelių, vietoje to, kad imtų ir kažką darytų“, – sakė pašnekovė, pridurdama, kad mokytojai jau išėjo atostogų, nežinodami, koks bus jų atlyginimas grįžus į mokyklas rugsėjį.
ŠMM yra paskelbusi skaičiuoklę, kuria pasinaudodami mokytojai gali apskaičiuoti būsimus atlyginimus. Anot R.Andriuškevičienės, visi mokytojai, su kuriais jai teko bendrauti, vienbalsiai teigė, kad skaičiuoklės duomenimis jų atlyginimas kris.
Pasak jos, etatinio apmokėjimo modelyje nė kartą nepaminėta švietimo kokybė, vaikas ir jo poreikis mokytis. Lietuvos mokytojų sąjūdis kreipėsi į prezidentę su prašymu, kad mokytojų etatinio apmokėjimo pataisų įgyvendinimas būtų stabdomas. Jie taip pat prašo šalies vadovės, kad būtų pakeltas pamokos koeficientas, o reformos būtų daromos miestelių ir kaimų mokyklose, kur jų seniai reikia.
„Labai krenta mokytojų motyvacija dirbti ir mes labai nutolome nuo pagrindinės minties – kelti švietimo kokybę Lietuvoje“, – sakė pašnekovė. Kaip sakė R.Andriuškevičienė, toks modelis tikrai nedidins mokytojo profesijos prestižo, nors išsikeltas tikslas, kad ši specialybė iki 2025 metų taptų presitižine.
Įvedimui ruošis atostogų kaina
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas sakė, kad nors jo vadovaujama asociacija ir pasisakė už etatinio modelio įvedimo nukėlimą, dabar apie tai kalbėti jau vėlu. Pasak jo, sprendimas priimtas, tad šiuo metu svarbiausia įdėti kiek įmanoma daugiau pastangų, kad iki rugsėjo 1-osios būtų pasiruošta naujovės įvedimui.
„Kad laiko mažai – aišku visiems. Tačiau jeigu yra tokia valstybės politika, aš esu tas, kuris sieks ją įgyvendinti, tai vadovams bus truputį mažiau atostogų, daugiau komunikacijos su mokytojais, bet ta užduotis yra įgyvendinama“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijai vadovaujantis D.Žvirdauskas.
Anot jo, sunku pasakyti, ar viskas bus padaryta tobulai, nes tai priklausys nuo turimų finansinių ir žmogiškųjų resursų.
D.Žvirdauskas priminė, kad LMVA yra parengusi rezoliuciją, kurioje, kaip ir susitikimuose su politikais, išsakė savo nuomonę, kad etatinio modelio įvedimas turėtų būti nukeltas optimaliam laikui – vieneriems metams.
„Mes pritariame etatiniam modeliui, jo įvedimui, bet siūlėme jį atidėti metams, kad galėtume viską ramiai susiskaičiuoti. Bet kadangi dabar yra tokie sprendimai, reikia nedelsiant, sparčiai dirbti. Tai galima padaryti“, – sakė KTU gimnazijos direktorius.
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos mokytojų sąjūdžio prašymą nukelti modelio įvedimą, D.Žvirdauskas sakė, kad reikia nepamiršti, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nuo balandžio mėnesio vykdė konsultacijas naujos darbo apmokėjimo sistemos įvedimo klausimais. Pasak jo, visiems, kurie turėjo į klausimų, į juos galėjo būti atsakyta.
„Man atrodo, kad jei Seimas ryžosi ir priėmė tokį sprendimą, jie gal turi daugiau informacijos. Aš linkęs manyti, kad reikia nesiblaškyti ir padaryti tą darbą iki galo“, – sakė pašnekovas.
Mokytojų bendruomenėje kilusius nesutarimus ir diskusijas jis vertina kaip demokratijos apraišką. Tačiau LMVA prezidentas taip pat kalbėjo, kad švietimo bendruomenėje reikėtų pokyčių, o delsimas imtis naujovių kartais gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Modelis netobulas, bet kažką daryti būtina
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LMŠMPS) laikinasis vadovas Ramūnas Znutas pripažino, kad šiuo metu siūlomas etatinis darbo apmokėjimo modelis turi trūkumų, tačiau būtina taisyti dabar esančią situaciją.
„Mes turime daryti reformą švietimo srityje. Neįvedant etatinio modelio švietimo sistemai nebus skiriami 17 mln. eurų. Seimas padėjo tašką po ilgų derybų, sulaužyta labai daug iečių. Etatinis darbo apmokėjimas yra geresnis variantas nei tai, kas yra dabar. Tai yra žingsnis į priekį“, – sakė R.Znutas.
Pasak jo, siūlant stabdyti dabar siūlomo modelio įvedimą pirmiausia reikėtų pasiūlyti alternatyvą. Jo teigimu, galima prašyti nukelti pataisų įgyvendinimą, bet tai tik dar labiau pagilins problemas Lietuvos švietimo sistemoje. Tiesa, R. Znutas pripažino, kad pasiruošti reformos įgyvendinimui iki rugsėjo 1-osios sudėtinga, tačiau įmanoma.
LMŠMPS laikinojo pirmininko teigimu itin svarbu tai, kad įvedus naująjį modelį pagaliau bus apmokami mokytojų darbai bendruomenei, tokie kaip tėvų susirinkimai, renginiai mokykloje ir pan. Iki šiol už šiuos darbus pedagogams nebuvo mokama.
Pasak R. Znuto, įvedus etatinį modelį bus galima derėtis dėl mokytojų atlyginimų didinimo. Taip pat, jo teigimu, tik įgyvendinus etatinio apmokėjimo pataisas iš vietos pajudės ikimokyklinio ugdymo problemų sprendimas.
